Šį kartą dar nežinomais atsakymais pasidalijo studijos „Eglės Straleckaitės šokių grupė“ įkūrėja, trenerė, pilateso instruktorė Eglė Straleckaitė-Domarkienė (32 m.).
– Jūsų diena neprasideda be...
– Be pilateso mankštos – stengiuosi ją padaryti bent 15 minučių. Net kai tingisi, nėra jėgų ar nuotaikos, sakau sau, kad net 5 minutės yra geriau nei nieko.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Vengiu šio žodžio. Noriu būti drąsi ir visus aplinkui skatinu tokius būti – kuo mažiau bijoti, neprisikurti blogų minčių, joms nieku gyvu neleisti įsliūkinti į galvą.
O jei visai paprastai – nebijau pasakyti, kad bijau vorų.
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Mano įkvėpimas – visa mano aplinka: pirmiausia dukrytė, vyras, tėveliai. Mano darbas – mylimi vaikai. Sakoma, kad mokytojai, treneriai pasensta vėliau, nes dirbdami su mažais vaikais, jaunimu turime būti jaunatviški ir vėjavaikiški.
Mano solo latino moterys – įvairiausio amžiaus, formų, pomėgių – visos unikalios ir smagios. Jos – mano maža jauki moteriška bendruomenė, kurios patirtys, pasakojimai, istorijos lieka širdyje.
– Kas labiausiai pykdo?
– Pykdo viskas, kai esu pavargusi. Tas pyktis ir kyla tik tada, kai pavargstu, kai per daug užsisuku rutinoje. Man patinka pasakymas, kad gerai dirbti, kokybiškai gyventi gali tik tas, kas gerai ilsisi. Ne pykdo, bet stebina pikti žmonės, kurie nemoka džiaugtis, – juk kasdien turime kuo džiaugtis, tik to neįvertiname. Tada mus mokyti imasi gyvenimo iššūkiai ir bėdos. Pykdo melas, tinginystė ir abejingumas.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Šiuo metu man didžiausias komplimentas – kai kas nors pasako, kad esu gera mama. Dar kad esu linksma ir daug šypsausi. To sau linkiu kuo daugiau. Šypsena ir gera nuotaika yra treniruojamas dalykas – treniruokimės ir tikrai pavyks.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Tai priklauso nuo situacijos. Atostogaudama – be knygos, kasdienybėje ryte – be dantų šepetėlio ir pastos, sudėtinga būtų ir be darbo knygelės.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Žaisminga, aistringa ir smulkmeniška.
– Geriausios atostogos buvo...
– Visos. Atostogos, kelionės yra geriausias dalykas šioje Žemėje.
– Kur slypi laimė?
– Laimė slypi namuose. Ir žmonėse.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Oi, pati meilė yra beprotiška. Viskas, ką žmonės daro įsimylėję, yra beprotiška.
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Kadangi tėveliai man dovanojo nuostabiausią vaikystę, kokią tik galiu įsivaizduoti, ji visa buvo pasakiška. Buvau be galo laimingas vaikas. Vis prisimenu, kaip vykdavome į turistinius žygius, nakvodavome palapinėse. Noriu tai pakartoti su savo šeima.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Ledų pardavėja. Užsidirbdavau 10 litų per dieną mamos parduotuvėje ir iškart juos išleisdavau – vesdavausi savo mažytę šunytę į dresūros būrelį, kur ji labai greitai pavargdavo.
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Mėgstu visas spalvas, bet pagaliau drąsiai sau ir kitiems galiu pripažinti, kad dievinu rožinę. Ir nieko čia jau su savimi nebepadarysiu! Saldu? Man patinka visi rožinės atspalviai. (Juokiasi.)
– Geriausia vieta Lietuvoje?
– Visa Lietuva. Esu mūsų šalies gerbėja, džiaugiuosi visais kampeliais – pajūriu, miškais, ežerais, kurortais ir mažais miesteliais.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Atostogos, sportas, o labiausiai – poilsis.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Jau minėtas, kad gerai dirbti gali tik tas, kuris moka gerai ilsėtis. Dar vienas – kad mokėtume pastebėti akimirkas ir jose pabūtume.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Nesu verksniukė. Man ašaros nėra pats didžiausias išgyvenimas, jeigu man liūdna, tai darau viduje.
O paliūdėti kartais tenka, svarbiausia tą liūdesį išspręsti.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate ir ką mėgstate?
– Nemėgstu, kad esu kategoriška ir griežta, besiginčijanti ir ilgai nepamirštanti skaudulių.
Mėgstu save, kai mano akys juokiasi, kai esu geros nuotaikos. Esu mylinti ir ištikima draugė. Mėgstu, kad turiu sportinį užsispyrimą.
