Dainininkė Liepa Mondeikaitė (34 m.)
Prieš pasirodymą koncertinius batus padėjau po automobiliu, nes dainavome lauke, atlėkėme iš kito koncerto tiesiai į sceną ir apie juos pamiršau. Reikėjo patraukti automobilį, o aš, pamiršusi, kad batai ten, juos pervažiavau ir sulaužiau. Kadangi labai smarkiai lijo, jie dar ir purve išsivoliojo.
Kaip tik tą minutę mane pakvietė ant scenos, tai teko dainuoti avint batus, kurių kulnai buvo išsukti, padas suplyšęs ir dar jie buvo stipriai išpurvinti. Buvo labai juokinga, nes įbėgome į sceną su blizgančiomis suknelėmis ir aš su baisiais batais.
Dainininkas Rokas Jančiauskas-Yan (25 m.)
Telefonų per koncertus matau daug – publikai keliant į viršų švieseles ar filmuojant. Tačiau praėjusią vasarą vienoje miesto šventėje telefonai pradėjo tiesiogine to žodžio prasme skrieti į sceną, man po kojomis. Visais pafilmuoti nepavyko, todėl teko žiūrovus įspėti, kad jei mėtys, susirinksiu ir neatiduosiu.
Dainininkė Augustė Vedrickaitė (38 m.)
Kartą Joninių proga koncertavau Pravieniškių kalėjime. Nemeluosiu, pradėti buvo kiek nejauku, bet vėliau supratau, kad tai – viena puikiausių publikų. Visų dėmesys į koncertą, rankose nė vieno telefono, po kiekvienos dainos gausūs aplodismentai. Buvau netikėtai maloniai nustebinta kalinčiųjų parodyto dėkingumo, pagarbos ir net gavau pačių darytų dovanų.
Prodiuseris ir muzikos kūrėjas Kasparas Meginis (31 m.)
Kai atvykau į garso patikrą ir nebuvo scenos. Dar buvo situacija, kai atliekant programą publika prašė kito atlikėjo ar atlikėjos dainų. Tai visada būna juokinga. O „geriausia“, kai pradėjus programą prasideda tokia audra, kad po pusės dainos turi susidėti peršlapusią įrangą ir važiuoti namo.
