Keletą kūrinių per metus išleidžianti dainininkė sako, kad gerbėjų dėmesio, pasiūlymų dalyvauti įvairiuose projektuose bei laidose ji sulaukianti itin dažnai, tačiau sąmoningai tam nesiryžta. Ji mėgaujasi gyvenimu ramesniame mieste, šeimos dėmesiu bei širdžiai miela veikla – kūryba.
„Man to nebereikia. Nebent jei galiu pristatyti savo kūrinius. Mane domina muzikiniai renginiai, koncertai, susitikimai su žmonėmis“, – apie žurnalistų bei projektų organizatorių dėmesį prabyla ji ir su šypsena prisimena „Kelias į žvaigždes“ laikus.
– Dange, kaip jūsų gyvenime atsirado muzika?
– Meilė muzikai ir kūryba lydi mane nuo vaikystės. Pradedant nuo to, kad abu tėvai mylėjo muziką. Mama puikiai dainavo, o tėtis gitara grojo mokyklos šokiuose. Namuose dažnai skambėjo muzika. Mano pačios kelio pradžia – muzikos mokykloje, fortepijono klasėje. Vėliau studijos Šiaulių konservatorijoje, dar metai muzikos pedagogikos studijų Šiaulių universitete. Ir galiausiai – subrendau pati kurti muziką, dainų žodžius bei dalintis savo kūryba.
– Išgarsėjote 2005-aisiais, realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Prisiminkime tuos laikus – kaip sugalvojote dalyvauti?
– Iki projekto jau kūriau dainas ir jomis dalinausi. Dalyvaudavau mažesniuose renginiuose, dainuodavau draugams, pažįstamiems, kurie nuolat skatindavo kažką daryti, kažkur eiti, nes, pagal juos, „tokia kūryba negali neskambėti“.
Visada šypsodavausi tai išgirdusi, tačiau vieną dieną pamačiau anketą dalyvavimui realybės šou... Užpildžiau. Nuvykau į atrankas. Patekau.
– Kaip reagavote, kai jus atrinko? Kaip į tai reagavo jūsų tėvai?
Buvau labai laiminga. Iki ašarų. Kad pajuto, kad išgirdo, kad suprato, kad be pažinčių. Tėvai, manau, reagavo su jauduliu, bet buvo laimingi, kad vaikui sekasi.
– Kaip prisimenate ten praleistą laiką?
– TV projektas atvėrė man kelius į platesnius vandenis, tačiau pareikalavo tam tikro suvokimo, kad ne visur galiu išbūti, ne visko man reikia. Tai priimu kaip smagią patirtį ir iki šiol tai prisiminusi šypsausi.
– Daugelis dalyvių būdavo apipinti įvairiais skandalais – kaip jums pavyko to išvengti?
– Aš niekada nesivėliau ir nesiveliu į jokius skandalus, nemačiau ir nematau nei noro, nei būtinybės tam. Jei kažką noriu pasakyti, tai tik per savo dainas, muziką ir darbus. Tai visada buvo mano prioritetas ir tikslas.
– Kaip tais laikais atrodė pramogų pasaulio užkulisiai?
– Tuo metu mes buvome dar vaikai, nelabai ten daug ką suprasi. Dabar matau daugiau dalykų, nei tada. Daug pavydo, daug intrigų, daug visko. Tik kai nesiveli – tada ir nejaudina. Eini savo keliu, darai savo darbus ir nesuki dėl to galvos.
– Ar projekte susiradote draugų? Galbūt iki šiol palaikote ryšį?
– Visų gyvenimai pasisuko savomis vagomis. Savi gyvenimai, užsiėmimai, rūpesčiai. Su keletu dalyvių esame šiek tiek susirašę socialiniuose tinkluose, su kai kuriais buvome ir susitikę. Bet šiuo metu tikrai intensyviai su niekuo nebendrauju. Matau, kad jie stebi, mato mano darbus. Kartais sulaukiu ir gražių palaikymo žinučių.
– Su šiuo projektu atėjo ir šlovė – ar pradžioje mokėjote su tuo tvarkytis?
– Aš niekada nesijaučiau „žvaigžde“, nors taip – mus atpažindavo visur, nepraeidavome ramiai gatve. Tekdavo nuolat dalinti autografus, mus kalbindavo ir dėmesį rodydavo net einant apsipirkti į parduotuvę. Nejutau dėl to kažkokio malonumo ar euforijos.
Euforija būdavo tada, kai dainuodavo mano kūrybos dainas ir sakydavo, kad tos dainos nuostabios ir nepakartojamos. Va tada aš jausdavausi ir iki šiol jaučiuosi pati laimingiausia. Mano kelias niekada nebuvo „į žvaigždes“, o tik į klausytojų širdis. Tad ir visos žvaigždžių ligos man niekada nebuvo „draugės“.
– Sakoma, kad žinomumas turi savo kainą. Kaip manote – kokia ji?
– Tai yra šviesioji ir tamsioji žinomumo pusės. Viena pusė (šviesioji) – kurioje tu esi pakylėta, laiminga, tave nešioja ant rankų, vertina, gerbia, girdi, myli. Kita – kuri bando įkasti, įžeisti, kažkaip tave pabandyti sustabdyti. Bet per laiką supranti, kad kitaip nebus. Negalima visiems patikti iki galo, o ir nereikia.
Vis tiek atsiras kažkas, kam netiks ir nepatiks, bet svarbiausia – žinoti pačiai savo galimybes, vertybes, potencialą, įkvėpimą, stiprybes ir žvelgti visada ten, kur šviesu. Svarbu išmokti atsiriboti nuo negatyvo. Ir tada nesvarbu, kokia ta kaina, tu kuri savo dainas, gyveni ramiai ir tuo mėgaujiesi.
– Praėjus kuriam laikui po realybės šou, rodos, dingote iš viešumos. Nors iki šiol kuriate, tačiau pramogų pasaulyje matoma esate retai. Ar tai buvo jūsų sąmoningas sprendimas? Kodėl taip nusprendėte?
– Vis dar gaunu kvietimų dalyvauti tam tikruose projektuose, TV laidose, bet man to nebereikia. Nebent jei galiu pristatyti savo kūrinius. Mane domina muzikiniai renginiai, koncertai, susitikimas su žmonėmis.
– Pakalbėkime apie tuos visus metus po projekto, kuomet atsiribojote nuo pramogų pasaulio. Kaip jie, trumpai apibendrinus, atrodė? Ar niekuomet nesigailėjote dėl tokio savo sprendimo?
– Pasibaigus projektui niekada nenustojau kurti. Dainos visada skambėjo – ar tyliau, ar garsiau. Laikui bėgant išleidau savo kūrybos dainų albumą „Tik šiek tiek arčiau dangaus“, vėliau gavau geriausios metų atlikėjos ŠAMA (Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimai) apdovanojimą.
Sudalyvavau daugybėje nuostabių renginių, sutikau daug nuostabių žmonių. Ir dabar, kai tik turiu laiko ir noro atsirenku tik geriausius, tinkamus man variantus ir vėl nešu savo darbus. Tai, kad pramogų pasaulyje manęs mažiau nereiškia, kad nesu. Esu.
– Kuo šiuo metu, neskaitant muzikos, užsiimate?
– Turiu labai daug užsiėmimų, darbų ir veiklų, rūpesčių. Daugiau kaip 16 metų dirbu sveikatos srityje. Taip pat rūpinuosi savo vaikais, kuriu, įrašinėju dainas, planuoju vasaros koncertus, repetuoju, sportuoju, keliauju ir taip toliau.
– Sukūrėte šeimą, auginate du sūnus – kokia mama esate?
– Esu mylinti, rūpestinga, griežta, bet teisinga.
– Visuose pokalbiuose minite savo sūnus, tačiau apie vyrą nekalbate. Kodėl?
– Mano gyvenime daug gražių dalykų ir buvę, ir vyksta. Tik aš asmeninę laimę pasilieku sau.
– Sakoma, kad vaikai – tėvų atspindžiai. Kaip apibūdintumėte savo vaikus. Kuo jie į jus panašūs?
– Svarbiausias bruožas, kurį matau ir labai džiaugiuosi – nuoširdumas, žmogiškumas. Labai džiaugiuosi, kad auga protingi, sveiki, stiprūs du mano mylimi berniukai.
– Jei ateityje jūsų vaikai sugalvotų dalyvauti kokiame nors realybės šou kaip reaguotumėte ir ką patartumėte?
– Daryti taip, kaip sako širdis. O aš visada palaikysiu.
– Iki šiol kuriate dainas. Sakykite, kas jus įkvepia ir kuri iš jų mieliausia širdžiai?
– Ne taip seniai išleidau naujausią savo kūrybos dainą „Personažas“. Ir kai išleidi naują, visada kažkurį laiką labiausiai ją ir įsimyli. Tad šiandien aš – su visa meile „Personažui“. Tai apie kelią, asmenybę, augimą, meilę ir neapykantą.
Apie tai, kad daug kas mato, įsivaizduoja, bet niekas nenutuokia, koks iš tikro yra meno žmogus ir kas jo viduje. Apie tai, kad neberūpi niekas, kas ne su mumis. Apie tai, kaip nieko gyvenime iš nieko nelauki ir neprašai, o kuri ir veiki pats. „Aš neprašau daugiau ugnies – aš pati degu ugnim“.
