Nors oficialiai ši diena minima spalio 3-iąją, Vokietijos ambasadorius dr. Cornelius Zimmermann su sutuoktine prof. dr. Christiane Zimmermann valstybinių institucijų atstovus, partnerius ir draugus pakvietė šią reikšmingą Vokietijos šventę paminėti jos išvakarėse.
Iškilmingame renginyje taip pat dalyvavo Lietuvoje tarnaujantys Bundesvero atstovai bei tuo metu šalyje besilankantys parlamentarai iš Bavarijos Landtago. Susirinkusiems grojo Ulmo miesto kariuomenės orkestras.
Prieš Vokietijos susivienijimą buvo perversmo metai: 1989 m. vasarą šimtai tūkstančių žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos rankomis susikibo į 600 kilometrų ilgio žmonių grandinę „Baltijos kelią“, kad pademonstruotų savo šalių nepriklausomybę ir laisvę. Šis taikus protestas bei neramumai Lenkijoje ir sienų atvėrimas Vengrijoje įkvėpė daugelį Rytų vokiečių.
Tuometinėje VDR prasidėjo masinės demonstracijos, tarp jų ir garsiosios Leipcigo „pirmadieninės demonstracijos“. Berlyno sienos griūtis 1989 m. lapkričio 9 d., nutraukusi 28-ius metus trukusį Berlyno ir visos Vokietijos padalijimą, buvo kertinis įvykis, paskatinęsVokietijos susivienijimą. Po jo suvienyta Vokietija pradėjo atnaujinti oficialius valstybinius ir diplomatinius ryšius.
Dvišaliai santykiai tarp mūsų šalių egzistavo jau nuo 1918 metų, kuomet Vokietija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Lietuvą de jure. Jie buvo atkurti 1991-aisiais, kai Lietuva, praėjus vos keletui mėnesių po Vokietijos suvienijimo, atkūrė savo nepriklausomybę.
Tai buvo reikšmingų pokyčių metas abiems šalims, kurio metu buvo padėti pirmieji laisvos, savarankiškos demokratinės valstybės pagrindai. Nuo tada mes glaudžiai bendradarbiaujame ne tik įvairiose tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip NATO, Europos Sąjunga ar ESBO, bet galime pasidžiaugti ir daugybe dvišalių iniciatyvų, programų, projektų, tarp kurių net per 60 partnerysčių tarp Lietuvos ir Vokietijos miestų.
