Aleksoto bendruomenė kasmet rengia savo šventes, o šiemet ji buvo skirta visų Kauno bendruomenių centrų asociacijos įkūrimo 20-mečiui. Šventė vyko išskirtinėje vietoje – Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Sodas tarpukariu buvo įkurtas Juozo Godlevskio dvaro ir parko teritorijoje. Šį dvarą jis įsigijo 1800 metais.
Aleksotiškiai ir kitų Kauno bendruomenių atstovai brangina šią istoriją, o moterys per šventes stengiasi puoštis tokiais drabužiais ir skrybėlėmis, kurios primintų kurį nors iš tų laikotarpių.
Diana Kizienė yra pasisiuvusi Napoleono laikų stiliaus kostiumą ir skrybėlę. Aleksotiškė pasakojo, kad XVIII amžiaus pabaigoje padalijus Lietuvos ir Lenkijos valstybę Kaunas tapo Rusijos pasienio miestu, nes Užnemunė ir Aleksotas buvo valdomi vokiečių.
Tie, kurie nenorėjo likti carinės Rusijos gyventojais, buvo raginami įveikti Nemuną ir persikelti į Aleksotą. Čia buvo kuriamas lietuvių kariuomenės pulkas.
Būrys dabartinių Aleksoto gyventojų yra pasisiuvę to meto lietuvių pulko karių uniformas, o moterys markitančių – smulkių civilių prekybininkių, lydėdavusių kariuomenę žygiuose, – apdarus. Markitančių vardu anuomet mėgdavo dengtis ir laisvo elgesio moterys.
„Skrybėlę iš juodo fetro pasisiuvau ir ją sidabro spalvos juostele papuošiau pati“, – pasakojo D.Kizienė.
Rokuose gyvenanti Nijolė Žaltauskienė buvo pasipuošusi balta skrybėle su vualiu. Moteris pasakojo, kad tai – jos močiutės galvos apdangalas. Ji buvo kilusi iš bajorų ir mėgo puoštis.
„Lietuvių kalba, dainos, šokiai, apranga yra mūsų kultūros dalis, ją labai branginu, kaip ir močiutės palikimą“, – sakė buvusi gydytoja.
O šilainiškė Herminija Vokietaitienė buvo pasipuošusi raudonos ir juodos spalvų skrybėle su vualiu ir gėle. Moteris pasakojo, kad yra keramikė, tad mėgsta įvairiausią kūrybą.
„Įsigijusi suknelę ar skrybėlę, jas patobulinu, papuošiu savais akcentais. Skrybėlių turiu daug ir jas dėviu ne tik per šventes. Norėčiau, kad daugiau moterų jomis išdrįstu puoštis“, – sakė H.Vokietaitienė.
Retro stiliau baltą skrybėlę dėvėjo ir Aleksoto bendruomenės narė Nijolė Kablienė. Galvos apdangalą jai padovanojo bičiulė, nes žino, jog kaunietė skrybėlių turi daug ir mėgsta jomis pridengti galvą.
