Vasaros pabaigą gimtadieniui su bičiuliais Lietuvoje švęsti Žilvinas vadina itin nepalankiu laiku – daugelį užgriūna reikalai, mokslo metų pradžia, darbai ir pan. Todėl jau ne pirmus metus tikrąją gimtadienio dieną vyras išvyksta į užsienį – šiemet jis pasirinko Paryžių.
„Širdyje jaučiuosi kaip aštuoniolikos, o namuose slepiu svarstykles ir pasą! Gimtadienį Lietuvoje dar atšvęsiu, o tikrąją dieną praleidau dar olimpinėmis žaidynėmis dvelkiančiame Paryžiuje. Nuėjau į legendinį „Mulen Ružą“, pakėliau taurę šampano.
Vakarą praleidau vienas – norėjau pabūti su savimi: pagalvoti, įvertinti praėjusius metus, kas pavyko, o kas – ne, paklausti savęs, kur bėga laikas.
Už ką šiandien esu dėkingas savo metams? Visada per gimtadienį prisimenu mamą ir tėtį, jiems dėkoju – jų dėka mano gyvenimas yra puikus, toks, kokio noriu. Tėvai dėjo daug pastangų, išleido į mokslus. Tik vis paklausiu Aukščiausiojo, kodėl jie taip anksti išėjo... Esu dėkingas likimui už tai, kad išsprendžiau problemas“, – pasakojo Ž.Grigaitis.
Žiūrėdamas įspūdingą miuziklą, šalia matydamas blizgesį ir gerdamas į save gyvenimo džiaugsmą vyras klausė savęs, ar šiandien yra laimingas.
„Taip – toks buvo mano atsakymas sau. Turiu tiek, kiek užtenka, o viso pasaulio pinigų neuždirbsi, visų laikrodžių ir deimantų nesusipirksi. Išmokti pasakyti sau, ko ir kiek reikia, suprasti, kas yra laimė, labai svarbu.
Juk buvo laikas, kai bėgau, lėkiau, visko norėjau, kai reikėjo viena sėdyne šimtą kėdžių apsėsti ir gyvenimui įrodinėti, kad gali. Tas laikas praėjo – niekam nieko nebeprivalau.
Gyvenu lėtai, mėgaujuosi tuo, ko noriu: noriu – skrendu į Niujorką, noriu – plaukiu kruiziniu laivu, noriu – valgau, geriu arba ne. Lenktynių jau noriu išvengti – toks požiūris, manau, ateina su metais“, – sakė jis.
Sau Žilvinas, anksčiau jau susidūręs su sveikatos problemomis, linki vos kelių dalykų – sveikatos, vidinės ramybės ir vidinės taikos.
Prieš pat gimtadienį Ž.Grigaitis įsiamžino įspūdingoje proginėje fotosesijoje Palangoje, kur draugiją jam palaikė nuostabus šuo – 22 mėnesių daugelio parodų čempionas afganų kurtas Bo.
„Be galo gražus, protingas ir talentingas šuo. Tokio dar nebuvau matęs! Savininkė juokėsi, kad mudu – panašūs lyg du vandens lašai.
Pirmą kartą fotografavausi su tokiu gyvūnu. Kadaise Melburne turėjau fotosesiją su maža kengūra, kuri nuolat judėjo. Ateityje, tikiu, tas nuotraukas dar panaudosiu“, – sakė Žilvinas.
