Šį kartą dar nežinomais atsakymais pasidalijo dainininkė, dainų autorė Justė Arlauskaitė-Jazzu (36 m.).
– Jūsų diena neprasideda be...
– Vaiko šypsenos ir mano asmeninių ritualų vonioje.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Visada turiu tą mamišką baimę dėl vaiko, kad tik jam viskas būtų gerai, kad nieko nenutiktų. O šiaip mane gąsdina žmonės – mes naikiname tiek save, tiek planetą Žemę.
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Muzika yra jausmų kalba, todėl labai svarbu gyventi atvira širdimi, viską maksimaliai leisti sau jausti.
– Kas labiausiai pykdo?
– Kad šiuolaikinis pasaulis negali susitvarkyti su karo nusikaltėliais ir jie vaikšto laisvi. Dar – pikto kitiems linkintys, pagiežingi, negeri žmonės.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Kadaise draugas padovanojo dėžutę su užrašu GRAŽIAUSIAS PASAULY ŽMOGUS. Atidariau ją, o ten – veidrodis! Susigraudinau. Žiūrėjau į save ir verkiau.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Šeima, muzika, miegas.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Jautrumas, išmintis, širdis. Arba: aukštas emocinis intelektas. Arba, kaip sako Saulius Prūsaitis: stipriai lytiškai išreikšta. (Juokiasi.)
– Geriausios atostogos buvo...
– Ispanijoje ir Tailande. Abiejose šalyse lengvai galėčiau gyventi, ne tik atostogauti.
– Kur slypi laimė?
– Laimė slypi mumyse, mūsų požiūryje. Kai suvokiame, kad gyvenimą galima žaisti ir nepriimti visko itin rimtai, pasidaro lengviau.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Keliavau pas šamanus per visą pasaulį. Ir ten tikrai vedė širdis, o ne protas. Širdimi aš tikiu labiau.
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Vasaros pas senelius sode. Su draugėmis klausydavomės „Spice Girls“, šokdavome iki paryčių, baba rytais virdavo kakavą, senelis atnešdavo žirnių iš daržo. Viskas buvo taip lengva, bet kartu stebuklinga.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Niekada nedirbau jokio kito darbo – esu šimtaprocentė dainininkė ir dainų autorė. Didelė dovana buvo dar vaikystėje suprasti, kad muzika yra mano kelias.
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Violetinė. Tai reiki (japonų alternatyviosios medicinos metodas), dvasininkų, aukščiausios sielos struktūros spalva.
– Geriausia vieta Lietuvoje?
– Restoranai „Basi Basi“ ir „Mitai“, vandenlenčių parkas „Wake Way“, mano sodyba Varėnos rajone ir Nida. Žinoma, Vilnius yra magiškas, bet dažniausiai aš pabėgu į gamtą.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Neturiu rutinos, kiekviena mano diena tokia skirtinga, jog kartais atrodo, kad gyvenu penkių žmonių gyvenimus. Todėl labai svarbu nesudegti ir skirti bent keletą minučių per dieną, nesvarbu, kuriuo metu, saviems ritualams – mačiai, voniai, knygai ar meditacijai.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Neklausyti kitų žmonių patarimų. Kiekvienas einame savo autentišką kelią, o žmogus yra toks kvailas, kad viską, ką jam reikės, vis tiek išbandys savu kailiu. Tai kam tie patarimai?
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Šiandien, nes sūnus Majus atnešė nuskynęs pienę, įteikdamas ją apsikabino ir paglostė galvą.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate ir ką mėgstate?
– Savianalize užsiimu kasdien. Būti menininke ir turėti analitinį protą, patikėkite, nelengva. Tai gal sakykime, kad tai yra ir dovana, ir rykštė.
