Šį kartą dar nežinomais atsakymais pasidalijo dainininkė Liepa Norkevičienė (34 m.).
– Jūsų diena neprasideda be...
– Be vandens. Būtinai atsikėlusi iškart geriu vandens, o jau vėliau vedu šuniuką, mėgaujuosi kava.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Labai bijau karo. Dar mane gąsdina gyvatės.
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Iš sėkmės lydimų žmonių, kurie aplink mane, kuriuos gerbiu, kurie man patinka. Jų pasiekti rezultatai man rodo, kad bandyti galiu ir aš, verčia stengtis, eiti į priekį.
– Kas labiausiai pykdo?
– Pykdo žmonės, kurie neturi kritinio mąstymo, kurie labai tiki kokiais nors išgalvojimais, propaganda, lengvai sugeria į save informaciją ir daro išvadas.
Sunku su tokiais ir diskutuoti.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Man giliausiai į širdį visada krinta komplimentai, susiję su mano muzika: kai žmonės pagiria mano balsą, dainas, sceninius pasirodymus.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Man be galo svarbi šeima, mūsų augintinis ir, žinoma, mėgstama veikla – be balso mano gyvenimas būtų labai liūdnas.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Naminė – dievinu būti namuose, čia jaučiuosi saugiausiai. Atjaučianti – išgyvenu dėl kitų žmonių, gyvūnų. Nuoširdžiai mylinti – mano draugai, tikiu, tą mano meilę jiems jaučia.
– Geriausios atostogos buvo...
– Praėjusią vasarą visa šeima – mano sesuo su vaikais, tėvai, vyras, augintiniai – ilsėjomės Molėtuose prie ežero. Ne vieta, o jausmas, kai esi kartu su savais, kuria tobulus prisiminimus.
– Kur slypi laimė?
– Vidinėje ramybėje. Kai viduje esi ramus, kai esi susidėliojęs pomėgius, kai šeima sveika, tai ir yra laimė.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Gana beprotiška buvo susižadėti po dviejų mėnesių draugystės! Abejonių Evaldui atsakydama TAIP neturėjau, tačiau dabar suprantu, kad tai galėjo būti ir rizikinga, – žaidžiau va bank.
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Visi, kai buvome kartu su šeima. Kelerius metus iš eilės visi plaukdavome Merkiu valtimi, apsistodavome tris dienas palapinėse. Tėvai daug dirbo, atostogos būdavo trumpos ir labai jų laukdavau. Ir dabar gera tai prisiminti.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Kai man buvo septyniolika, vasaros savaitgaliais dirbau pokylių, banketų salės padavėja – aptarnaudavau šventės svečius. Be galo sunkus buvo darbas!
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Balta.
– Geriausia vieta Lietuvoje?
– Klaipėda.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Darbas, nes jame nėra monotonijos. Čia į rutiną neįsiveli – naujos dainos, fotosesijos, muzikiniai klipai, koncertai, idėjos, tikslai. Nėra tokios pat dienos.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Nepavadinčiau to patarimu, bet įsiminiau mintį, kad reikia žiūrėti savo nosies. Gyvenkime dėl savęs, neapsimeskime niekuo, kad patiktume kitiems. Galvokime apie save, savo poreikius, savo laimę ir gyvenkime taip, kad būtume laimingi. Žinoma, nekenkdami kitiems, nelipdami per galvas. Kuo toliau, tuo labiau man ir pačiai pavyksta šio patarimo laikytis. Pradedu suprasti, kad aš labiausiai rūpiu tik sau. Stengiuosi tuo vadovautis.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Oi, nepamenu, vadinasi, gerai gyvenu! Verkiau per „Muzikinės kaukės“ finalą, kai komisijos nariai be galo gražiai kalbėjo, o man riedėjo laimės ašaros.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate (mėgstate)?
– Nemėgstu to, kad kartais man trūksta pasitikėjimo savimi. Tai man kiša koją ir asmeniniame gyvenime, ir veikloje. Mėgstu, kad turiu jautrią sielą ir širdį, be galo myliu žmones, gamtą, gyvūnus. Gyvenu harmonijoje su pasauliu ir tuo mėgaujuosi.
