Žinoma moteris pirmagimės sulaukė Santaros klinikose, liepos 22-ąją, 9 valandą ir 13 minučių. Nors į nėštumą ji žiūrėjo ramiai, lrytas.lt ji atvira: gimus dukrelei, ji susidūrė su iššūkiais.
„Kai vaiką pamaitinai, jis prisidarė pampersą, jūs su tėčiu jį pakeitėt, spėjote nueiti į tualetą, o vaikas vėl nori valgyti, vėl prisidarė pampersą, siurblys robotas užsitrigo už sofos, o šuo nori, kad pakasytum, ima toks kvailas juokas, kad buitis nėra tavo rankose.
Dienos planas priklauso ne tau“, – prasitarė ji.
Tačiau nepaisant to, ji, kaip ir viso nėštumo metu, jaučiasi rami. Pagaliau ji pamatė, kaip atrodo dukra.
„Mums mūsų dukrytė labai graži, labai miela, tiesiog sėdim ir žiūrim į ją. Labiausiai džiaugiamės, kad jai viskas gerai ir tikimės, kad gyvenime sunku jai bus tik labai nedažnai.
Gal norėtųsi, kad nebūtų niekada, bet taip nebūna – taigi, abu su tėčiu linkime, kad viskas jai būtų kuo lengviau, o mes būsime šalia ir padėsime“, – kalbėjo Fausta Marija.
Instagrame ji atvirauja ir su savo 20 tūkstančių sekėjų. Čia pat ji pasidalijo pirmaisiais kadrais iš ligoninės.
„Po 5 ryto pabudau nuo skausmų. 6 ryto jau buvome Santaros klinikose. Po apžiūros, 7 ryte, jau buvome gimdykloje, o 9 ryte, jau supome dukrytę. Po 2 dienų išvykome namo“, – rašė moteris.
Prieš mėnesį moteris buvo papuošusi „Lietuvos ryto“ žurnalą „Stilius“ ir ryžosi atviram pokalbiui apie ir jai pačiai netikėtą motinystę.
„Gal aš esu toks apskritai nenušvintantis žmogus, stovintis abiem kojomis ant žemės? Todėl ir sakau – nelabai ką manyje nėštumas pakeitė. Puikiai žinau, ko turėčiau išmokti, o ko reikės mokytis su savo dukra, – tai ateityje. Bandau būti ramesnė. Bandau taip nepykti ant pasaulio, ant žmonių, kai mane jie erzina. Kai matau neteisybę. To velnio užpakalyje, kuris yra gyvenimo variklis, visai užgesinti nenoriu. Bet kad būčiau kažkokia nušvitusi – to nejaučiu“, – neseniai kalbėjo Fausta Marija.
Ji prisipažino nesvajojusi, ar po širdimi nešios berniuką, ar mergaitę.
„Kad taip nudžiugau, jog gims mergaitė, mane pačią labai nustebino. Bet jei pagalvodavau, kad kada nors, ateityje, lauksiuosi vaikučio, tai, neduok Dieve, mergaitės!
Tikriausiai tam tikri mano vaikystės skauduliai buvo suformavę neaiškų norą šalintis to, kas aš pati esu, – moteris. Juk dažnai mus erzina tai, ką mes patys savyje randame arba ko sau neleidžiame“, – prisipažino ji.
Faustai ir Matui vienu metu teko kurti motinystę bei tėvystę ir šeimą, nors pora dar neilgai kartu. Ji prisipažino, kad ne visi kampai apgludinti. Fausta Marija svarstė, kad šis etapas įdomus ir keistas.
„Iš tiesų, kai mes susipažinome, neilgai trukus pradėjome kūdikį. Kita vertus, per tokį trumpą laiką mūsų gyvenimas vertėsi kūliais. Brolis juokėsi, kad mes vienas kito link artėjome ne žingsniais, o lyg čiuožtume slidėmis nestabdydami. Labai greitai susipažinome su mūsų abiejų tėvais, kartu išvažiavome į kelionę.
Šiemet po skyrybų gana ilgai gyvenau Klaipėdoje. Grįžusi į Vilnių tikrai nemaniau, kad taip greitai įsiplieks mūsų santykiai. Neplanuotai ir apsigyvenome kartu. Mes šį tą suspėjome nuveikti iki to laiko, kai netikėtai supratome, kad laukiuosi kūdikio.
Bet neslėpsiu – net jei jautiesi gerai, emociškai pakelti tokį santykių greitį nėra taip lengva. Tiek iškart užklupo ir jausmų, ir informacijos. Taip, dabartinis laikas yra labai įdomus visapusiškai. Per daugelį metų aš gal pirmą kartą taip ilgai esu Lietuvoje“, – atvirame pokalbyje sakė moteris. Visą interviu rasite čia.
