Netrukus geriausi pasaulio sportininkai susirinks Paryžiuje. Įsimylėjėlių mieste šiemet vyks vasaros olimpinės žaidynės. Tiems, kurie tikisi, kad turės galimybę pasiekti pasaulio rekordą ir patekti į istorijos vadovėlius, vertėtų pažvelgti į laikrodį. Pavyzdžiui, varžybų starto laikas ypač aktualus plaukikams.
Nustatyta, kad per ketverias olimpines žaidynes Atėnuose (2004 m.), Pekine (2008 m.), Londone (2012 m.) ir Rio de Žaneire (2016 m.) 144 medalius laimėjusių plaukikų plaukimo laikas buvo greičiausias, jei jie varžėsi pavakarę, tiksliau apie 17 val. 12 min.
Tai dalis iš vis gausesnių įrodymų, rodančių, kad fiziniam pajėgumui įtakos turi paros metas.
Šis reiškinys pastebimas ne tik tarp profesionalų – mėgėjai dviratininkai vakare važiuoja greičiau. Jėgos treniruotėms taip pat svarbus laikas. Aukščiausi rezultatai pasiekiami tarp 16 ir 20 val.
Bet ką daryti, jei laiko sportui randate tik 7 val. ryto? Manoma, kad žmogus gali sąmoningai pakeisti paros laiką, kai jis pasiekia geriausių sportinių rezultatų.
Organizmo veikla ir reakcijos į fizinį krūvį skirtumai yra susiję su cirkadiniu ritmu – organizmo molekuliniu laikrodžiu, kuris reguliuoja žmogaus apetitą ir miegą.
Įstabu, bet atskirą laikrodį turi faktiškai kiekvienas žmogaus organas.
Švedijos Karolio instituto fiziologė Juleen Zierath tyrė fizinio krūvio ir cirkadinės sistemos sąveiką. Ji su kolegomis nustatė, kad pelės, kurios mankštinosi rytais, sudegino daugiau riebalų. J.Zierath teigia, kad šie rezultatai leidžia manyti, jog mankštinantis optimaliu paros metu būtų galima maksimaliai padidinti mankštos naudą žmonėms, kurie serga medžiagų apykaitos ligomis, tokiomis kaip antrojo tipo diabetas ir nutukimas.
„Visi sutinka, kad mankšta yra naudinga sveikatai nepriklausomai nuo paros laiko, tačiau galbūt galima tiksliai sureguliuoti medžiagų apykaitos rezultatus atsižvelgiant į tai, kada mankštinatės“, – sako J.Zierath.
Tyrėjų išvados atspindi neseniai atliktą žmonių tyrimą, kuris parodė, kad vieną dieną per savaitę vieną valandą ryte atliekant jėgos ir intervalinio bėgimo treniruotes, tempimo ir ištvermės pratimus moterims gali sumažėti pilvo riebalų kiekis ir kraujospūdis.
Įdomu tai, kad kai moterys tuos pačius pratimus atlikdavo vakare, tai pagerindavo jų raumenų darbingumą. Vyrams vakarinė mankšta padėjo sumažinti kraujospūdį ir skatino kūno riebalų skaidymą. Tačiau tyrimai šioje srityje vis dar plėtojami, o kai kurios neseniai atliktos ankstesnių tyrimų analizės rodo, kad vienareikšmiško atsakymo dar nėra.
Viena priežasčių – individualūs atskirų asmenų skirtumai. Pavyzdžiui, ankstyvojo ir vėlyvojo chronotipo asmenų, kurie vadinami vyturiais ir pelėdomis, geriausių sportinių rezultatų pasiekimo laikas skiriasi.
„Mūsų laikrodžiai skiriasi, – sako Karyn Esser, Floridos universiteto Geinsvilyje (JAV) fiziologė. – Vyturio laikrodis greičiausiai apsisuka šiek tiek trumpiau nei per 24 valandas, o pelėdos – šiek tiek ilgiau nei 24 valandas.“
Tačiau jei pastebėjote, kad jūsų cirkadiniai ritmai neleidžia pasiekti geriausių rezultatų jums patogiu paros laiku, mankšta taip pat gali padėti iš naujo nustatyti jūsų raumenų laikrodį. K.Esser vadovaujama tyrėjų grupė nustatė, kad reguliarios bėgimo treniruotės pelėms rytais gali paskatinti jų organizmą prisitaikyti prie naujo fizinio krūvio režimo. Atrodo, kad mankšta pakeičia jų skeleto, raumenų ir plaučių audinių molekulinius laikrodžius.
Naujausiame jų tyrime nustatyta, kad ryte treniruojamų pelių, palyginti su po pietų treniruojamomis pelėmis, prisitaikymas buvo ryškesnis. Po šešių savaičių treniruočių tiek ryte, tiek popiet besitreniravusios pelės pasiekė tokią pat maksimalią ištvermę. Tyrėjai teigia, kad jei panašus poveikis bus nustatytas ir žmonėms, galbūt sportininkams tinkamai treniruojantis pavyks perkalibruoti savo vidinius „raumenų laikrodžius“.
Yra preliminarių įrodymų, kad fiziniai pratimai gali pakeisti žmonių cirkadinius ritmus, todėl jie gali būti naudingi tiems, kurie prisitaiko prie pamaininio darbo ar laiko juostų skirtumo.
„Mintis yra ta, kad mūsų raumenų laikrodžiai iš tikrųjų atkreipia dėmesį į tai, kada treniruojamės, – sako K.Esser. – Atrodo, kad svarbiausia yra rutina, – mūsų organizmas geriau prisitaiko prie treniruočių, kai jos atliekamos reguliariai tuo pačiu paros metu.“
„Nesvarbu, esate mėgėjas ar elitinis sportininkas ir planuojate dalyvauti varžybose, turėtumėte stengtis savo treniruotes priderinti prie numatomo varžybų laiko“, – sako J.Zierath.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad treniruotis naudinga bet kuriuo paros metu, o jei rasite sau tinkamą laiką ir jo laikysitės, jūsų organizmas gali prisitaikyti ir suteikti jums papildomos naudos.
