Organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas (59 m.)
Nešvenčiu, nes šiuo metu per daug reikalų su Ukraina. Na, gal vakare bandysiu atsisėsti ramiai, ko nors išgerti ir džiaugtis, kad esu gyvas ir laisvas. Jonas ironiškai reiškia „balandis“, bet apie taiką šiuo metu sunku pagalvoti. Beje, jei kas norės mane pasveikinti, gali skambinti 1482.
Operos solistas ir kompozitorius Jonas Sakalauskas (42 m.)
Joninės man kelia ypatingų sentimentų. Dievinu šį laiką, kai gamta yra savo apogėjuje. O jei dar bus giedra naktis, mėgausiuosi dvigubai. Kaip ir kiekvienais metais, būsiu su šeima, broliais, sese, draugais. Prie mano namo yra nuostabus mažas drebulių miškelis ir jų ošimas man sukuria ypatingą gamtos muzikos foną.
„Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas (72 m.)
Pastaruoju metu per Jonines dažniausiai būnu Nidoje. Ten laiką leidžiu su paplūdimio draugais ir žmona Audra. Visuomet dovanų gaunu ąžuolo vainiką. Išsikepame mėsos, saikingai paragaujame ko nors stipresnio.
Buvęs bavaras“ Jonas Jonušas (50 m.)
Tikras Jonines švęsdavome tik mano gimtinėje Skuode. Kiek gyvenu Vilniuje, čia Joninės nėra kaip nors ypatingai švenčiamos, nes vyrauja labiau slaviškos tradicijos. Būdavo, sako, tai tau čia dabar kažką dovanoti reikia? Ne, sakau, nebūtina. Dėl savo vardo nesijaučiu ypatingas, dėl to išskirtinio dėmesio man nereikia. Tačiau turiu keletą brangių tradicijų.
Kartais iš savo gėlininkės nusiperku vainiką, kartais nusipinu, kartais draugai prisiminę padovanoja. Aš jį kabinu ant buto durų ar kur kitur, kad gražiai sudžiūtų, ir išlaikau iki kitų Joninių. Kitais metais seną vainiką sudeginu, o vietoj jo pakabinu naują. Tai toks savotiškas savo identiteto ir savo krašto papročių išsaugojimas, be to, man tiesiog gražu, kad tas vainikas kabo.
