Keturių aukštų pastate, tapusiame „Armani/Silos“ muziejumi, kelionė dizainerio elegancijos vingiais atsiskleidžia per 400 apdarų, 200 aksesuarų ir net per darbuotojų elgesį.
Iki „Armani/Silos“ pėsčiomis keliauju per Via Tortona, Milane žinomą gatvę, kurioje įsikūrusios mados namų būstinės, fotografijos studijos ir modelių agentūrų biurai.
Iš vienos atrankos į kitą zujančios manekenės, stilingi mados namų darbuotojai, prie durų lūkuriuojantys kostiumuoti vairuotojai. Praėjus šį mados industrijos sūkurį pasitinka medžiais ir ramybe alsuojantys Stendhalio gatvės sodai (Giardini di Via Stendhal), kurių pakraštyje – buvusios grūdų saugyklos.
Pastatytos 1950 m., ilgus metus jos stūksojo apleistos, kol 2015 m. G.Armani pavertė jas elegancijos šventove.
Būtent šią vietą dizaineris pasirinko kaip savo 40-ies karjeros metų duoklę mylimam Milanui. Pasirinko neatsitiktinai, nes, jo teigimu, drabužiai, kaip ir maistas, reikalingi gyvenimui.
Patirtis šioje G.Armani pasaulio vizijoje prasideda atvėrus aukštas stiklines įėjimo duris. Jas prilaikantis juodai nuo galvos iki kojų apsirengęs apsauginis pasisveikina santūria šypsena, grakščiai ranka mosteli link juodai apsirengusios darbuotojos kasoje ir palinki malonios viešnagės.
Pasukus link erdvių laiptų, vedančių į G.Armani pasaulį, pasitinka švelnios smėlio spalvos ir ramios muzikos apsuptyje stovintis vienut vienas manekenas, vilkintis juodų kelnių ir juodų marškinėlių su atspaustu dizainerio veidu eilutę.
„G.Armani pateikia savo pasaulio viziją, pamatuotos ir laikui nepavaldžios estetikos svajonę, kuri pakeitė ne tik aprangos, bet ir mąstymo įpročius“, – rašoma muziejaus pristatyme.
Pirmasis aukštas skirtas laikinoms ekspozicijoms, o likusi erdvė suskirstyta į tris dalis: Androginiškumas, Etniškumas ir Žvaigždės.
Laiptais užkopus į antrąjį aukštą – Androginiškumo erdvę, pasitinka lengvai krintančių tipiškų G.Armani spalvų (prislopinta rusva, smėlio, pilka, dramblio kaulo) audinių drabužiais ir dekonstruotų švarkų eilutėmis aprengti manekenai. Atspalviai įgavę net dizainerio vardą – „greige Armani“, „Armani beige“.
„Manau, androginiškas stilius turi paslaptingo ir gundančio žavesio, – cituojami dizainerio žodžiai. – Per subtilią ribą tarp vyriškumo ir moteriškumo, griežtumo ir atlaidumo atskleidžiama šiuolaikinio gundymo paslaptis.“
Kitame aukšte G.Armani veda per savąjį etniškumo pasaulį: Indijos, Afrikos, Kinijos, Japonijos, Sirijos, Polinezijos, persų ir arabų įkvėptą, bet per jo estetinį suvokimą išreikštą ekspoziciją. „Tyros mados paieškose visada jutau natūralų sąlytį su tolimomis etninėmis grupėmis, jų apdarais, nepavaldžiais laikui ir kvėpuojančiais istorijos ribas peržengiančia elegancija.
Tradiciniai tautų drabužiai turi ypatingą žavesį, išskirtinį skonį puošybai ir linijoms, spalvų gamai ir vilkėjimo patogumui“, – rašoma pristatyme.
Paskutiniame aukšte pasitinka tai, kuo G.Armani iki šiol pritrenkia kino pasaulio ir raudonojo kilimo stebėtojus, – Žvaigždžių kolekcija.
Šis aukštas – turbūt įspūdingiausias G.Armani pasaulio ratas, kuriame atsispindi dizainerio ryšys su kino ir pramogų verslo pasauliu.
Kinas ir G.Armani jau keturis dešimtmečius žengia koja kojon. Kas nepamena Richardo Gere’o filme „Graži moteris“? Tuomet dar tik kylantis aktorius vilkėjo dar tik kylančios mados žvaigždės G.Armani kostiumus. Ir liko kino bei mados istorijoje visiems laikams.
„Kai pradėjau rengti Holivudo žvaigždes, buvo stipraus pokyčio metas, – interviu italų žiniasklaidai kadaise pasakojo G.Armani. – Aktoriai pageidavo jų asmenybę išryškinančių drabužių, tad mūsų dialogas atsirado savaime, spontaniškai.
Ir šiandien kino žvaigždės per mano drabužius randa būdą visiškai išreikšti save, savo asmenybę.“
Pasaulio žymiuosius, galinguosius rengęs ir iki šiol rengiantis G.Armani pats visada vilki juodos ar tamsiai mėlynos, jo teigimu – elegantiškiausios spalvos – drabužiais.
Apkeliavus jo kūrybos, estetikos ir elegancijos pasaulį, sukoncentruotą 4500 „Armani/Silos“ kvadratiniuose metruose, galva sukasi nuo spalvų, kurios neakina, nuo linijų, kurios sustyguoja aplinkos šurmulį, nuo prabangos – ne tiek materialinės, kiek kūrybinės, vidinės, išgrynintos iki sielos elegancijos esencijos.
„Prisiminę, kokie buvome, suprasime, kokie galime būti“, – išėjus iš muziejaus palydi ką tik aplankytose erdvėse perskaityti G.Armani žodžiai.
Parengė Daiva Lapėnaitė.
