Malaga lietuviams – lengvai pasiekiamas Ispanijos regiono Andalūzijos miestas prie Viduržemio jūros. Vos keturios valandos „Wizz Air“ lėktuvu iš Vilniaus, ir galima mėgautis ne tik žydra jūra, visada šviečiančia saule, ryškiomis spalvomis traukiančia architektūra, bet ir itin gurmanų mėgstamais patiekalais.
Sardinės – ne tik vietos gyventojų pasididžiavimas, bet ir kultūros paveldas. Šios mažos žuvelės čia kepamos nuo neatmenamų laikų, mat šis regionas – žvejų rojus. Sardinių žvejyba šimtmečius buvo vietinės ekonomikos ir mitybos dalis. Ką jau kalbėti apie kitas šviežias gėrybes, kuriomis vietos žvejai restoranus aprūpina kone visus metus.
Vienas populiariausių šio regiono sardinių ruošimo būdų – „espetos de sardinas“. Virtuvės šefai pasididžiuodami šias žuveles ruošia matant svečiams. Dažnas pasiūlo savo kulinarinius sugebėjimus išbandyti ir tiems, kurie to pageidauja. Sardinės kepamos ant iešmo atviroje ugnyje.
Ruošiant sardines šiuo būdu šviežios žuvelės veriamos ant ilgų plonų bambuko iešmų. Tačiau ne bet kaip – verti reikia skersai žuvies ir pilveliu į viršų.
„Sardinės – tik Malagos regione populiarios žuvys. Savo restorane jas kepame valtyje – ji stovi grilio zonoje, kad paruošimo procesą matytų svečiai.
Prieš 30–40 metų tokios valtys stovėdavo paplūdimiuose ir sardinės būdavo ruošiamos jose, tuomet unikalų dūmo skonį papildydavo ir jūros vėjo gaiva.
Čia itin svarbu malkos – jos turi būti alyvmedžių. Kitos labai keičia skonines sardinių savybes. Anksčiau buvo naudojami iš cukranendrių pagaminti įrankiai, tačiau dabar dėl higienos reikalavimų turėjome jų atsisakyti.
Kalmarai, aštuonkojai, krevetės, jūrų velniai vasarą mūsų restorane ruošiami ant tokios pat ugnies, bet skoniai, žinoma, jau visai kitokie nei tradicinių sardinių“, – „Stiliui“ sakė jau kelis dešimtmečius žuvis svečiams kepantis šalia Malagos, nuostabaus grožio paplūdimyje, įsikūrusio restorano „Restaurante La Viborilla“ šefas Pepe Benito.
Paklaustas, kokių prieskonių barsto ant kepamų sardinių, kad pagerintų jų skonį, ispanas šypsosi – sardinės tokios skanios, kad joms nereikia jokių pagardų. Tiesa, prieš kepdamas virtuvės šefas žuveles apibarsto stambia jūros druska. Įdomu tai, kad patys ispanai nevalgo žuvų uodegėlių.
Malagoje sardinėms ir jų žvejams skirti net du vasaros festivaliai. Skrydžių bendrovė „Wizz Air“ iš Vilniaus keleivius skraidina į „Noche de San Juan“ – birželio 23-iąją švęsdami vidurvasarį ispanai paplūdimiuose kuria laužus, leidžia fejerverkus ir visus vaišina sardinėmis.
„Virgen del carmen“ festivalis, skirtas pagerbti žvejų globėją, čia vyksta liepos 16-ąją. Jį aplanko ne mažiau turistų ir vietos gyventojų, norinčių paskanauti ant iešmo keptų sardinių ir kito maisto – jo čia būna gausu.
Ko dar būtina paragauti viešint Malagoje? Mėgstantiems žuvį ir jūrų gėrybes čia – rojus. Kone kiekviena kavinė kaip užkandį svečiams pasiūlys keptų kalmarų, krevečių, aštuonkojų, įvairių kriauklyčių skirtinguose pagarduose, midijų, paelijų ne tik su jūrų gėrybėmis, bet ir su mėsa. Itin įspūdingai atrodo juodoji paelija – ryžiai čia dažyti sepijų rašalu.
Žuvies meniu daugelyje restoranų itin gausus, o virtuvės šefo garbės reikalas užtikrinti, kad visi patiekalai būtų pagaminti iš itin šviežių žuvų.
