Televizinininkas ir keliautojas Vytaras jau penktąjį sezoną čirškina kepsnius ir verda sriubas dvarvietėje įsikūrusiame „Merkinės fabrike“.
Lauko terasoje su fantastišku vaizdu į piliakalnį, prie kurio Merkys įteka į Nemuną, antradienį jis sutiko neeilinę asmenybę – cerebrinį paralyžių turinčią Gineso rekordininkę Ajaną, kuri jau 6 savaites leidžia kelyje ir netrukus užbaigs savo „Svajonių žygį“ per Lietuvą.
Jo metu Ajana renka pinigus šunims asistentams, kurie yra nepamainomi pagalbininkai šeimose, kuriose yra turinčių negalią.
„Be abejo, stebina ir žavi tų žmonių stiprybė ir pasiryžimas vardan gero tikslo atlikti tokį žygdarbį, nes reikia ne tik trasą, bet ir save įveikti, juk tokius atstumus nužygiuoti su negalia išties yra sunku.
Tai kelia ir pasigėrėjimą, ir pasididžiavimą. Ajanos misija yra labai svarbi, nes retas mūsų įsivaizduojame, kaip jiems sunku gyventi dėl visų kliūčių, su kuriomis kasdien susiduria neįgalūs žmonės.
Ji siekia, kad mes atkreiptume dėmesį ir išties turime tai padaryti. Dažnai žodis „paralimpinis“ atrodo kaip paralelinė visata, bet mes esame viena visuomenė ir turime galvoti vieni apie kitus“, – kalbėjo V. Radzevičius.
Jis liko sužavėtas pačios Ajanos būdu – moteris pasirodė paprasta, atvirai bendraujanti.
„Patiko jos neįtikėtina stiprybė ir geras humoro jausmas, nes mes, eiliniai žmonės, dažnai mykiame, kniaukiame dėl įvairių smulkmenų, o čia – žmogus, kuris tikrai galėtų dejuoti dėl taip susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, bet Ajana yra žymiai tvirtesnė už mus ir dar gerus pokštus skaldanti. Ji ir Justas yra pavyzdys mums visiems“, – pridėjo jis.
Kadangi Ajana ir Justas kaip tik šventė vestuvių metines, V. Radzevičius išvirė kvapnių ukrainietiškų barščių, vaišino dešromis, kurias tarmiškai vadino „viecinėmis“, įteikė puokštę gėlių ir gaivų tortą.
Juokauta, kad Vytaras sutuoktuvininkams gali būti pavyzdys, nes santuokoje gyvena jau 35 metus.
Ajanos paklaustas, ką patartų, vyras šyptelėjo: „Nesiginčyti dėl smulkmenų, – kas išsiurbs kambarį arba kur buvai visą naktį.“
Pažarauskus pasveikino ir Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra bei bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas. Siurprizą vestuvininkams iškrėtė su dovanomis atvykę Ajanos „Svajonių žygio“ rėmėjai.
Nors per šias savaites žygyje Ajana teigia įgavusi daugiau fizinės ištvermės ir sustiprinusi raumenis, visgi daugiau nei 300 įveiktų kilometrų jos diagnozės atveju yra įspūdingas skaičius, – to dar niekas nėra pasiekęs.
Dieną kelyje su ja praleido ir žurnalistė Audrė Kudabienė. Ji iš pat ryto susitiko su Ajana ir išsyk pamatė, kad kasdieniai, atrodytų, menkniekiai, tokie kaip galimybė užsimauti kojines, yra atskiras procesas, kai turi negalią.
Įprastai Ajanai kojines numauna jos vilkšunė Mulan – viena iš 8-erių pačios vardu pavadinto fondo ruošiamų ir prižiūrimų šunų asistentų.
Šįkart kojines Ajanai užmovė Audrė. Vėliau moterys leidosi nuo Junionių iki Merkinės piliakalnio, pakeliui sutiktas gyventojas pakalbindamos apie jų daugiau nei 200 metų stovinčias trobas dailiai išraižytais langų rėmais ir apie agurkus lysvėse.
Vėliau žygio dalyviai apsilankė Merkinės krašto muziejuje. Ekskursiją vedęs muziejininkas Mindaugas Černiauskas nustebino negirdėtais faktais, pralinksmino pikantiškomis istorijomis apie čia rezidavusį Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Vladislovą Vazą.
„Po žygio liko toks smagumo jausmas, tarsi žaidimas, – sakė A. Kudabienė. – Ajana, kaip man pasirodė, viską daro tarsi žaisdama. Apsiauti kojines jai nelengva, bet pasisiūliau padėti ir ji sako „aha“, ir jokio liūdesio jos veide, tik smagi šypsenėlė.
Ji eina, nekeikia likimo, nesiskundžia, juokauja. Viskas vyksta linksmai, bet su tokio stiprumo tikėjimu savo idėja, kad ji nubraukia visus skepsius iškart, vos atsiduri šalia šios patrakusios moters.
Ta idėja labai labai reikalinga ir man smagu jaustis, kad prisidedu prie gero ir labai reikalingo sumanymo. Jau patikrinau visus galimus prisidėjimo pinigais variantus, visi puikiai veikia ir labai lengva paspausti piniginį „like“, jautiesi toks svarbių dalykų fundatorius. Geras jausmas, prasmingas.“
„Mums Audrė, Vytaras atrodo žmonės „iš toli“ – iš televizijos, iš elito, iš tų, kuriuos mes matome per ekraną. Ir kai tau tie žmonės mauna kojines, suruošia pietus, šiltai juokauja ir prašo kreiptis „tu“, tai bandai, darai, ką gali, bet iš tiesų keliai linksta.
Aš labai džiaugiuosi jų žmoniškumu ir nuoširdžiu palaikymu, – susijaudinusi kalbėjo Ajana. – Džiaugiuosi, kad Justas, su kuriu šio žygio metu matausi gana retai, vestuvių metinių proga kiek įmanoma patraukė darbus į šalį, ir atvyko kartu su Mulan.
Jaučiau didelį džiaugsmą, kad galėjome pabūti kartu ir dar tokioje kompanijoje, pietaudami pas Vytarą, kuo man vis dar sunku patikėti. Lenkiu galvą prieš kiekvieną sutiktą žmogų, ir tikiuosi neapvilti tų, kurie mus remia, kad projektas, dėl kurio dirbame, nebūtų vienadienis.
Svajoju, kad mes ir toliau augtume ir kaip šeima, ir kaip fondas, kad viskam užtektų laiko, kad aš mokėčiau sudėlioti ir savo meilę šeimai, ir savo meilę sportui, kad visiems būtų gerai“, – dėstė ji.
