Britų aktorė Naomi Watts (55 m.) įsitikinusi, kad menopauzė neturėtų būti po septyniais užraktais saugoma tema. Dviejų vaikų motina neslepia, kad į šį savo organizmo pokyčių periodą įžengė per anksti – 36 metų. Aktorė prisipažįsta, kad tai nelengvas metas.
Amerikietę aktorę Kate Walsh (56 m.) menopauzė užklupo netikėtai, bet trejais metais vėliau. Apie nemalonius su tuo periodu susijusius požymius aktorė kalba labai atvirai.
Britų atlikėjas Rodas Stewartas (79 m.) mano, kad ir vyrai turi būti išsamiau informuojami apie menopauzę.
„Penny buvo labai jautri, stebėjau ją, mokiausi, kaip elgtis, ir buvau pasiruošęs skraidantiems puodams“, – sakė dainininkas apie sutuoktinę Penny Lancaster (52 m.), kai jai prasidėjo menopauzė.
„Apsimetame, lyg jos nebūtų, bet pusė žmonijos išgyvena menopauzę“, – sako buvusi pirmoji Amerikos ponia Michelle Obama (60 m.).
Atrodo, kad ankstyva menopauzė Holivudo superžvaigždei Angelinai Jolie (48 m.) nekelia problemų. „Jaučiu, kad esu vyresnė, ir dėl to stabilesnės būsenos. Nebenoriu būti jauna“, – teigia aktorė.
Holivudo žvaigždė Cameron Diaz (51 m.) pataria moterims pasiruošti menopauzei. Jos nuomone, toms, kurios susitaiko su natūraliu kiekvienos moters gyvenimo periodu – menopauze, ne taip sunku.
„Pasenti – privilegija!“ – įsitikinusi C.Diaz.
Britų supermodelis Naomi Campbell (53 m.) kovoja su ją užplūstančiomis karščio bangomis.
„Kodėl vyrai nepatiria menopauzės? Vieną minutę jaučiuosi gerai, kitą, vaizdžiai sakant, įsijungia krosnelė“, – sako N.Campbell.
Vokietijos aktorė Cesine Cukrowski (55 m.) apgailestauja, kad apie menopauzę nedaug ką žinojo. Dėl savo negalavimų ji kreipėsi net į kardiologą. Išsamiai apie šį periodą sužinojo iš savo sesers, taip pat gydytojos.
Amerikiečių aktorė Michelle Pfeiffer (65 m.) visada buvo fiziškai aktyvi, energinga. Nepaisant to, kad nuolat rūpinosi savo sveikata, per menopauzę jai nustatė padidėjusį cholesterolio kiekį. Jį padėjo sumažinti sportas ir tinkama mityba.
Hormonų sumaištis! Bet moterys neturėtų nerimauti ar net bijoti savo natūralių organizmo pokyčių. Šiam laikotarpiui yra įvairių veiksmingų priemonių, ramina specialistai.
Menopauzė jau seniai svarbi tema, nes šiuo metu ją išgyvena apie milijardą moterų visame pasaulyje, daugiau nei bet kada anksčiau. Pusė šių moterų įsitikinusios, kad apie šį periodą nepakankamai informuojamos.
Tokia Švedijos bendrovės „Tena“ užsakymu atliktos apklausos išvada. Septynios iš dešimties moterų mano, kad iki šiol buvo kalbama vien apie neigiamus menopauzės aspektus, todėl pribrendo laikas jas išsamiai informuoti ir skatinti pasidalinti savo patirtimi.
„Gyvenimo vidurys nėra pabaigos pradžia! Pozityviai mąstant, 50-asis gimtadienis nebus nemalonus posūkis. Tai tik pradžia daugelio dalykų, kurie antroje gyvenimo pusėje taps dar geresni, pavyzdžiui, seksas“, – įsitikinusi Vokietijos televizijos laidų vedėja ir reklamos ikona Verona Pooth (55 m.).
Ginekologinėmis ir medicinos temomis socialiniuose tinkluose prabylančios nuomonių formuotojos siekia nuslopinti baimę dėl menopauzės.
Bet jos susirūpinusios, kad po šio periodo keičiasi socialinis moterų pripažinimas. Svarbu, kad visos šios moterys būtų gerbiamos dėl jų gyvenimo patirties, brandos ir išminties.
Ginekologai menopauzę išgyvenančioms pacientėms taiko individualų gydymą. Jų teigimu, šį periodą kiekviena moteris patiria kitaip, todėl būtinas asmeninis kontaktas.
44 proc. moterų vis dar mano, kad menopauzė prasideda, kai pasibaigia menstruacijos. Bet hormonų pokyčiai įvyksta kur kas anksčiau, nei prasideda premenopauzė (laikotarpis nuo nepastovių menstruacijų iki jų pabaigos), taigi apie 38–42 metus.
Nereguliarūs menstruacijų ciklai, stiprus kraujavimas, neramus miegas ir nuotaikų svyravimai – požymiai, kad ovuliacija (subrendęs kiaušinėlis palieka kiaušidę ir patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisintas) ciklo viduryje retsykiais nepavyksta.
Kadangi šių ciklų metu į organizmą neišsiskiria steroidinis hormonas progesteronas, sutrinka moteriškųjų lytinių hormonų pusiausvyra. Kiek vėliau premenopauzės metu, apie 45 metus, mažėja ir estrogenų lygis. Tuomet dažniausiai gausiai išpila prakaitas ir pasireiškia kiti nemalonūs požymiai, nors menstruacijos dar būna.
Daugelis moterų jaučiasi nusilpusios ir išsekusios, labai dirglios, kartais net depresyvios ir nenori lytinių santykių. Tuomet dažnai pagalbos ieško psichoterapeutų kabinetuose. Bet tai hormonai sukelia problemų.
Gali pasireikšti ir šalutinis poveikis: sąnarių, nugaros skausmai, kraujo apytakos problemos, širdies ritmo sutrikimai, migrena, dėmesingumo stoka ar padidėjęs svoris.
Statistinis menopauzės vidurkis – 52 metai. Praėjus metams po paskutinių menstruacijų prasideda postmenopauzė. Kadangi kiaušidės nebegamina hormonų, dažnai atsiranda papildomų simptomų.
Dėl moteriškųjų lytinių hormonų – estrogenų trūkumo mažėja kaulų tankis, didėja kaulų ligos – osteoporozės pavojus. Gleivinės tampa plonesnės ir sausesnės, dėl to dažnai sausėja akys ir makštis. Dar gali atsirasti problemų dėl šlapimo pūslės ir šlapimo nelaikymo.
Simptomų spektras labai platus, tačiau, žinoma, nė viena moteris nepatiria visų problemų. Nepaisant to, beveik du trečdaliai kenčia nuo įvairių simptomų.
Kai kurių ekspertų nuomone, bendrasis medicinos mokymas iki šiol apskritai neskiria dėmesio menopauzei. Dėl šios priežasties daugelis specialistų moterų negalavimų nesieja su šiuo periodu.
Pacientes, kurios skundžiasi nugaros skausmais, ortopedas siunčia į fizioterapiją, kenčiančias nuo depresijos – į psichoterapiją. Pastarosioms neretai tik patariama vengti streso ir atsipalaiduoti.
Atsiradus ankstyviesiems menopauzės požymiams siūloma pakaitinė hormonų terapija. Bet tarp moterų vis dar gajus mitas apie hormonų sukeliamą nutukimą ar kitą jų žalą.
Mokslinės studijos patvirtina, kad pakaitinė hormonų terapija apsaugo nuo kai kurių su amžiumi susijusių ligų, – gerokai sumažina storosios žarnos ar gimdos vėžio, senatvinės demencijos ir Alzheimerio ligos pavojų. Be to, ir ligų, kurias sukelia estrogenų stygius, pavyzdžiui, osteoporozės ar aterosklerozės (kraujagyslių siaurėjimas), grėsmę.
Bet ir moterims, kurios nenori vartoti jokių hormonų, yra įvairių galimybių negalavimams sumažinti. Vadinamieji fitohormonai – augalinės medžiagos, kurių sudėtyje itin daug izoflavonų, gali daryti veiksmingą poveikį daugeliui nemalonių menopauzės požymių.
Esant estrogenų trūkumui padeda sojos, raudonųjų dobilų ir sėmenų ekstraktai. Kai kuriuos požymius gali sušvelninti veikliosios augalų medžiagos.
Kekinės juodžolės gelbėja nuo prakaito protrūkių, jonažolės – nuo nuotaikų kaitos, apyniai – nuo miego sutrikimų. Moterims, turinčioms genetinį polinkį į krūties vėžį, reikėtų vengti ir fitohormonų. Jie turi panašų į estrogenų poveikį ir galėtų sužadinti vėžinių ląstelių augimą.
Šioms moterims nuo užklumpančių karščio bangų turėtų padėti naujasis medikamentas. Jo sudėtyje esanti veiklioji medžiaga fezolinetantas nėra hormonas, o tikslingai nukreipta į galvos smegenyse gaminamą kūno šilumą.
Per menopauzę moterims reikia kur kas mažiau energijos nei esant 20 metų. Tos, kurios valgo kaip anksčiau, neišvengiamai padidina savo svorį.
Pavojingu ir nematomu priešu laikomi visceraliniai riebalai, kurie kaupiasi ant pilvo ir skatina uždegiminius procesus.
Mitybos specialistai pataria vartoti balastinių medžiagų turtingą augalinės kilmės maistą. Tuomet ilgai išlieka sotumo jausmas ir nekamuoja alkis.
Netinkamai parinkti angliavandeniai, cukrus ir balti miltai gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, nes insulinas išskiriamas tam, kad cukrus patektų į ląsteles.
Ilgą laiką daug cukraus vartojančių moterų ląstelės per menopauzę nebereaguoja į normalų insulino poveikį ir jos vėliau gali susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu.
Kai kurie mitybos specialistai pataria saikingai vartoti pieno produktus, raudoną mėsą, dešras, gliuteną (baltymas kviečiuose, rugiuose, miežiuose ir kai kuriuose apdorotuose maisto produktuose), vartoti mažiau alkoholio ir kavos.
Kad išlaikytų greitą medžiagų apykaitą ir sveikus kaulus, kiekviena moteris turėtų būti fiziškai aktyvi. Reguliarios jėgos stiprinimo treniruotės daro veiksmingą poveikį. Idealus atvejis – net su sunkiais svarmenimis.
Raumenys suaktyvina medžiagų apykaitą ir neleidžia riebalams kauptis ant pilvo. Moterys, kurios mažiausiai du kartus per savaitę užsiima jėgos treniruotėmis, pagerina kaulų būklę ir miego kokybę, sumažina širdies ligų riziką ir išvengia psichologinių problemų.
Kiekviena moteris privalo pasirinkti, ko jai reikia. Po poros mėnesių vėl bandyti ką nors naujo.
Fiziniai, hormoniniai, psichologiniai, emociniai pokyčiai, susiję su menopauze, neturi moterims sukelti nerimo. Taip, tai skausmingiausias kiekvienai gyvenimo etapas. Bet menopauzė – natūralus procesas, kuris neaplenkia nė vienos moters.
