Toksinio šoko sindromas – retas, bet itin pavojingas gyvybei, nes organizme esančios bakterijos ima išskirti kenksmingus toksinus. Laiku nesuteikus medicininės pagalbos galima numirti.
2012-aisiais L.Wasser neteko dešinės, o 2017-aisiais – kairės kojos. Po pirmosios amputacijos amerikietė daug laiko skyrė informacijai apie toksinio šoko sindromą ir jo prevenciją skleisti.
„Atsikračiusi depresijos nenorėjau, kad žmonės mane laikytų auka, o ta, kuri liko gyva. Turėjau papasakoti savo istoriją, kad į ją atkreiptų dėmesį, ir pirmiausia moterys. Jos privalo žinoti, ką deda į savo kūną ir kokia gali būti higieninio tampono sukeltos infekcijos pasekmė“, – teigė ji.
Manekenė turėjo iš naujo susikurti savo tapatybę, protezus suvokti kaip savo išvaizdos dalį. Taip ji sukūrė „merginą su auksinėmis kojomis“. Auksiniai kojų protezai ją padarė dar labiau išskirtinę.
„Auksinės kojos net krepšinio stiliaus kelnes daro puošnias“, – įsitikinusi ji.
Savo karjera ji sugebėjo mesti iššūkį tradicinėms normoms.
„Tai, kad žmonės žvelgia į mane kaip į modelį ir pavyzdį, keičia mados pasaulį. Visi patiriame įvykių, kurie mus pakeičia, – vieni labiau, kiti mažiau. Kiekvienas išgyvena sukrėtimų, bet daugumos žmonių dramų nematyti taip akivaizdžiai kaip mano.
Tačiau suvokę, kad su tuo reikia susitaikyti, tampame stiprūs. Pokyčiai, kurie ištinka, negali mūsų sustabdyti. Net jei pasaulis įtikintų, kad nesi jam tinkamas, – esi tinkamas“, – padrąsinamai kalba Lauren.
Prieš dešimt metų ji norėjo nusižudyti, nes manė, kad visuomenė niekada jos nepriims, o tuo labiau mados industrija. Tačiau jos karjera vėl įsibėgėjo, nes keitėsi pasaulis, dabar mūsų akys ir širdys atviresnės. Pasikeitė grožio suvokimas, nebenorime matyti tik vieno tipo individų, reikalaujame įvairovės.
Anksčiau ji buvo sportininkė, žaidė krepšinį, todėl žinojo, kad su tokiomis kojomis niekada daugiau nežais. Todėl privalėjo padaryti viską, ką galėjo, kad vėl vaikščiotų ir galiausiai vėl bėgtų.
Jos istorija įkvepia visus, kurie susiduria su netikėtomis ir gyvenimą keičiančiomis aplinkybėmis.
„Stengiuosi rodyti prisitaikymo prie šių pokyčių pavyzdį. Į juos žvelkite kaip į savojo geresnio „aš“ paskatą. Neleiskite, kad šie pokyčiai lemtų likusį jūsų gyvenimą“, – pataria L.Wasser.
Parengė Ona Kacėnaitė
