– Jūsų diena neprasideda be...
– Aš save vadinčiau ryto žmogumi, todėl mėgstu, kad mano rytai būtų kiek įmanoma lėtesni. Jie dažniausiai prasideda nuo tinkamų minčių, nepraleidžiu ir skaniai pasigamintų pusryčių.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Žmonių nejautrumas, apatiškumas. Tai kartais tikrai gąsdina ir stebina.
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Iš naujai sutiktų žmonių, kasdienybės – paprastų dalykų. Dar mane labai įkvepia knygos, prasmingi pokalbiai, temos apie sąmoningumą.
– Kas labiausiai pykdo?
– Mane labai greitai gali išvesti iš kantrybės ar stipriai suerzinti įstrigęs ar lėtai veikiantis interneto ryšys, neveikiantys elektriniai įrenginiai. Ypač tuo metu, kai man jų labai reikia.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Labiausiai įsiminęs – kad esu keista gerąja prasme.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Savirealizacija, saviugda, meilė.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Nenuspėjama, geros širdies žmogus, turiu stiprų charakterį.
– Geriausios atostogos buvo...
– Tailande praėjusiais metais. Šią kelionę pasidovanojau ir labai ja džiaugiuosi. Tailandas man – ta šalis, kur tikrai norėčiau grįžti. Ten lankiausi su jogos stovykla, patyriau kitokį požiūrį į keliones, gyvenimą.
– Kur slypi laimė?
– Mažuose dalykuose – laimė nėra sudėtinga, jei į ją žiūrėsime paprasčiau. Ji susideda iš smulkmenų, trupinėlių. Svarbiausia stebėti pasaulį, gyvenimą ir mokėti tą laimę išjausti. Ne bėgti per gyvenimą, o sustoti ir atrasti tai, kas džiugina net ir kasdienybėje.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Esu nutraukusi santykius, nors širdyje jaučiau meilę. Vadovavausi, matyt, posakiu: jei tikrai myli – paleisk. Bet vėliau supratau, kad tie jausmai rodė mano pačios nemeilę sau, todėl dabar labai džiaugiuosi savo sprendimu.
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Kai man buvo gal kokie 4 metukai, turėjau labai mylimą močiutę iš tėčio pusės, kurią be galo branginau, bet netekau būdama visai maža.
Pamenu, žaisdavome su močiute ir mano sese gaudynių užrištomis akimis, ji išskleisdavo rankas, o mes abi bėgdavome prie jos ir lįsdavome jai per kojas. Lig šiol pamenu jos skardų užkrečiantį juoką.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Niekada nesu dirbusi samdomo darbo. Pirmas mano uždarbis buvo iš dainavimo.
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Dažniausiai renkuosi ramias pastelines spalvas. Jei reikia išskirti vieną – tai balta spalva. Ji visur ir visada labai gražiai dera.
– Geriausia vieta Lietuvoje?
– Tai Utenos kraštas ir visa Aukštaitija, iš kur ir pati esu kilusi. Ežerai, lygumos, nuostabūs miškai – kas gali būti geriau?
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Spontaniškumas. Mano dienotvarkė gali būti sudėliota, bet jei blogai joje jausiuosi, perdėliosiu dieną pagal savo nuotaiką ir poreikius.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Tai patarimas, pakeitęs mano gyvenimą iš esmės. Anksčiau labai nemėgau skaityti knygų, bet mama man kadaise pasakė: Egle, būtinai pradėk skaityti knygas, juk knygos yra tikras lobis. Jų skaitymas padės sklandžiau dėlioti ir reikšti mintis, o tai man tuo metu sunkiai sekėsi, pagerins iškalbą, praplės mąstymą, vaizduotę ir visa kita.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Šiandien. Dabar mane gali pravirkdyti jautresnis vaizdo įrašas, graži daina, jautrus filmas. Juk taip gera leisti laisvai reikštis emocijoms.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate (mėgstate)?
– Prieš 10 metų būčiau pasakiusi daug dalykų, kurių nemėgstu ir nepriimu savyje. Bet dabar aš myliu save. Priimu ir šešėlinę tamsiąją pusę, kurią tikrai visi turime. Dabar išmokau save mylėti ir leidžiu sau tiesiog būti savimi.
