Pažangiausiame sostinės barokinio komplekso – „Bokšto skvero“ – šv. Elžbietos koplyčioje sausio 30 d. vakarą, šalies verslo ir meno atstovai, kolekcionieriai rinkosi į naujausios R.Bartkaus instaliacijos „Begalybė“ pristatymą. Šio renginio mecenatai, o kartu ir kūrinio šeimininkai – verslininkai Lina ir Tomas Kučinskai.
Sausio 31-ąją nuo 10 iki 16 val. ekspozicija bus atvira lankytojams. R.Bartkus papasakos apie kūrinį ir mielai atsakys į visus klausimus.
„Begalybės“ idėja šios instaliacijos autoriui gimė bendradarbiaujant su Niujorko aukštuomene. Menininką intrigavo tų žmonių beribės galimybės, ambicijos, galybė turto, atsakomybių, grožio ir jėgos. Naujoji instaliacija visa tai perteikia moderniai ir vizualiai, naudojant Aleno Renė kino juostos „Praėjusiais metais Marienbade“ kadrus.
Šios instaliacijos ašis – vinys, kurių „Begalybei“ prireikė per 100 kilogramų. Kurti pasitelkiant vinis R.Bartkus pradėjo prieš dešimtmetį, o panašia technika statytą instaliaciją menininkas jau yra demonstravęs Ženevoje.
Kūrėjas sako, kad „Begalybė“ yra prieš dešimt metų pradėtų eksperimentų ir kilusių apmastymų tąsa. Kartu pripažįsta, jog technika – išties netradicinė ir užtruko laiko ją įvaldyti. Vinys smeigiami į aliuminio tinklą, jų galvutės, lyg pikseliai kompiuterio ekrane, kuria piešinius, kurie veidrodžių pagalba atkartojami begalę kartų.
„Problema ta, jog kurdamas instaliaciją niekuomet nežinai, kaip ji iš tiesų atrodys, kol kūrinys nebūna sukonstruotas. Ta pati instaliacija gali visai kitaip atsikleisti skirtingoje aplinkoje.
Atsakingai rinkausi erdvę, esu labai laimingas, kad „Begalybė“ pirmą sykį pademonstruota Šv. Elžbietos koplyčioje, kuri idealiai atitiko šios instaliacijos poreikius. Pirmas intriguojantis šio kūrinio paradoksas slypi tarp kasdienių statybinių medžiagų ir jų kuriamo daugiasluoksnio subtilaus grožio.
Vinys, metalo tinklai – nors ir grubios medžiagos, tačiau rezultatas labiau artimas Bizantijos laikų mozaikoms. Antras paradoksas slypi tarp blizgančio fasadinio vaizdo, kuriamo vinių galvučių, ir jo negatyvo priešingoje tinklo pusėje, kuriamo aštrių vinių galų. Trečiasis paradoksas – tarp kūrinio medžiagiškumo ir jo trapumo. Vinys tinkle yra neįtvirtinti, netinkamai palenkus, jie išbyra, o kūrinys išnyksta. Man svarbus šis mandalos efektas, liudijantis apie būties laikinumą“, – sako menininkas R.Bartkus.
Prie „Begalybės“ kūrimo prisidėjo ir jaunieji dailininkai: Meilė Arminaitė, Brigita Baltrimaitė, Neringa Baltrimaitė, Tadas Kunas, Gabrielė Lesetaitė, Judita Lukšytė, Sofija Sadauskaitė, Danielė Šalasevičiūtė. Inžinerinius sprendimus atliko ir gamyba rūpinosi Algimantas Vaitonis.
Po ekspozicijos Vilniuje instaliacija „Begalybė“ iškeliaus į JAV. Pirmasis jos pristatymas visuomenei už Atlanto įvyks Filadelfijos „Fitler“ klubo meno galerijoje.
Filadelfijoje gyvenantis R.Bartkus prasitarė, kad šįmet gimtinėje lankysis dar dažniau, nes čia laukia ne vienas atsakingas projektas. Ne tik instaliacijos „Begalybė“ premjera, bet ir didelis projektas jubiliejinei – 100-to metų sukaktį švenčiančiai – Lietuvos dainų šventei.
O kur dar ne vienerius metus paties Marijampolėje sėkmingai kuruojamas tarptautinis kūrybinis simpoziumas „Malonny“, kurio dėka miestą atranda ir gražina menininkai iš Niujorko ir Londono.
