„Labai, labai sudėtingi man metai...
Tokių sunkių ir tokių žadančių nežinau ar turėjau. Net kai vėžiu susirgau, viskas buvo lengviau ir aiškiau.
Nevilties ir pasimetimo metai, kurie išvirto į tikėjimo ir šilumos metus. Buvo momentų, kai atrodė, kad naktis niekada nesitrauks ir nesibaigs, bet naktis pasitraukė ir atsirado tokių šviesių akimirkų, kurios nepalyginamos su niekuo.
Dabar sėdžiu tarp kelių tūkstančių žmonių Kauno „Žalgirio“ arenoje ir žiūriu miuziklą „Tristanas ir Izolda“. Tai mano miuziklas, aš esu kompozitorius. Bet nesitiki, kad taip galėčiau. Na ir tegu dabar kas nors pabando pasakyti, kad kūryba gimsta ne iš kančios.
Iš kančios brolyti, is tos pačios.
Aš esu laimingas, kad mano skausmas ašaros turi Dievo palaiminimą pavirsti muzika. Ir aš noriu tikėti, kad ta muzika nubrauks kitiems ašaras ir nuims skausmą“, – apibendrinandamas metus rašė jis.
Netrukus šį įrašą ėmė komentuoti S.Stavickio-Stano bičiuliai ir gerbėjai. Komentaruose jie palaikė kompozitorių ir už drąsą išbandyti naują sritį negailėjo pagyrų.
Žinomui vyrui šie metai išties priminė amerikietiškus kalnelius. Jis ne tik dalyvavo įvairiausiuose projektuose bei užsiėmė kūryba, bet ir po 15 metų drauge nutarė sukti skirtingais keliais su žmona Indre. Apie tai kompozitorius socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė šių metų rugpjūtį.
„Aš ir Indrė skiriamės. Kaip jūs ten sakote tokiais atvejais: „Šiandien labai liūdna diena mūsų gyvenime“. „Mudu nusprendėme pasukti skirtingais keliais“. „Esu dėkingas už kiekvieną kartu praleistą akimirką“. „Gražiausią, ką sukūrėme kartu – mūsų trys nuostabūs vaikai“.
Bet bus kitokie žodžiai: Šiandien nuostabiausia diena mūsų gyvenime! Nebereikia atsakinėti į kvailus klausimus – „Kodėl pusę metų jau negyvenat kartu“. Ir dar galiu kabinti dvigubai jaunesnes merginas.
Delfinų laikais tai buvo neįmanoma. Mudu negalėjome pasukti skirtingais keliais, nes visą laiką važiavome bekele.
Automobilio vairuotojas ir keleivis buvo užrištomis akimis ir ne visai blaivūs, o atsimerkus paaiškėjo, kad ir automobilis ne automobilis, o žoliapjovė. Esu dėkingas už kiekvieną kartu praleistą akimirką ir noriu padėką išreikšti gyvo klasiko žodžiais – „Ačiū tau už tavo meilę, ačiū tau, kad tu esi, aš žinau dabar troškimai išsipildys man visi“.
Gražiausia ką sukūrėme kartu – trys nuostabūs mūsų vaikai. Vienu mūsų santuokos momentu mane taip gerai atmaitinai, kad žiūrėdamas į savo pilvą galvojau, kad vaikų bus keturi. Bet vėžys greitai pakoregavo svorį. O kalbant rimtai – kartu nebegyvename jau senokai. Nebuvo jokių išdavysčių, meilės trikampių ar panašiai. Vienas kitą gerbiame ir vertiname, vaikus mylime ir prižiūrime po lygiai.
Dokumentai paruošti oficialioms skyryboms ir be jokių pykčių.
P. S. Su Indre esam susituokę jau antrą kartą. Antrą kartą vedžiau tą pačią. Antrą kartą su ta pačia skiriuosi. Todėl draugai klausia, ar bus trečias. Atsakau – nebus. Trečią kartą vesiu Deivydas Zvonkus“, – rašė jis.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad pirmą kartą pora susituokė 2008-aisiais, tačiau išskiskyrė. 2018-aisiais Stano ir Indrė susituokė dar kartą.
„Prieš 10 metų mudu su Indre Savickiene prisiekėme būti kartu amžinai, kol mirtis musų neišskirs. Tačiau giltinės su dalgiu nesulaukėm ir išsiskyrėme jau po gerų poros metų. Atrodė, kad jau visam laikui. Tuo metu turėjome vieną vaiką – Ričardą.
Šiandien pas mus jau trys vaikai Ričardas, Adomas ir Joana. Dabar Ričardas su Adomu mokykloje ir darželyje, o mes su Joana, su Indre ir su tais pačiais liudininkais kaip ir prieš dešimt metų (Tadas Bruzgulis ir Svetlana Stavickaja) einam į zagsą. Labai tikimės kad mus vėl sutuoks.
Taip, tai tėra formalumas, bet tas formalumas įrėmina dešimt neįtikėtinų metų su tokiais beprotiškais likimo vingiais ir išbandymais, kad atrodytų dviems žmonėms to ryškiai per daug.
Bet mes jau nebe dviese, mes jau penkiese, atlaikysim dar trigubai tiek. O aš asmeniškai supratau, kad per daug naivu manyti, jog mano gyvenimas tik mano rankose. Per daug nuostabių dalykų atsitinka gyvenime. Esu dėkingas“, – antrą kartą vedęs tuomet rašė Stanislavas.
