Sukakties proga M.Vygantas savo socialiniame tinkle pasidalijo jautriu įrašu ir pasveikino 22 metais vyresnę mylimąją.
„Šiandieną mums jau 8-eri Tiek minčių tvyro ore , kad net sunku pradėti rašyti. Norisi daug pasakyti, bet žinau kad pritruktų raidžių tokiam ilgam tekstui, ir net nenumanau, kiek dienų iš eilės reiktų aprašyti mūsų gražią gyvenimo istoriją, tad trumpai...
Manau pradėsiu nuo to, kad jei būčiau žinojęs, jog laimėsime laiko loterijoje, būčiau pastatęs visas savo santaupas, nes šiandien priėjom tą metų ribą kai visi pralaimėjo, įskaitant ir kai kuriuos, buvusius artimus draugus, šeimos narius, kolegas... Ar šiaip – užkietėjusius laido riterius.
Vieni lažinosi, pasidžiaugs vienas kitu, pasižais laikinai ir pasuks savais keliais... kiti Oi... ne! Ne daugiau kaip pusę metų!
Intriga ir azartas toliau sistemingai auga dienomis, kaip ir paskalos, gandai, apkalbos, patyčios. Tada jau metai, du, trys... Galiausiai vyksta natūralus visuomenės ir aplinkos žmonių apsišlifavimas, bangos rimsta, apkalbų pragiedruliai danguje vis dažnesini, o ir pas mus oda kaip žąsies natūraliai pasidarė.
Sekantis etapas: Penki metai, tai čia jau viskas – pabaiga! Nu daugiau nepratemps. Dieve mano, tiek laiko žmonės gyvena mūsų gyvenimą... Pagalvojus, galėjome drąsiai prašyti visų susimesti ant komunalinių, mokesčių, kelionių... Juk taip įnirtingai stengiasi tautiečiai stebėti iš šalies, sukant galvą , o kaip ten pas juos lovoje kažin?
Įdomu? Skaitom toliau: Galiausiai šešti, septinti... ir šiandieną įžengiam į devintus bendro gyvenimo, metus. Drąsiai, nuoširdžiai... Patys geriausi mano gyvenimo metai! Į kuriuos įeina: atmerktos plačiai akys, nuimti rožiniai akiniai, atsikratymas priklausomybių, netinkamų draugų, pažįstamų rato.
Įskiepintos gyvenimiškos vertybės, įvertinimas, pagarba, tvirtas ramstis – kai begalo sunku, džiaugsmas, šeimos tradicijos, gyvenimiškas pažinimas, patarimai (per daug negaliu rašyti nes tada užkels Jolanta nosį į viršų)... bet visų svarbiausia meilė.
Galbūt pas mus nėra prašmatnaus namo, bet turime jaukius, mylimus savo namų kampus, pūkuotus augintinius, galbūt pas mus nėra naujausių mašinų?
O kam jų tokių reikia išvis, pasipuikuoti prieš kitus ? Juokinga. Galbūt mes gyvename ne pagal visuomenės standartus: pūstos lūpos, vienodi antakiai, vardiniai aukščiausios prabos rūbai, kūno gabaritai, pūsti raumenys, balti dantys ar visa kita – kas šiai dienai yra mados klyksmas. Mes GYVENAM – laimingą gyvenimą ,nes mylime ir esame mylimi. Ko daugiau reikia? Daugiau atsakymų visuomenei? Kaip viskas toliau bus?
Na, pasakysiu aš atvirai kaip bus. Pasensime kartu, mylėsime vienas kitą iki tiek, kiek mums skirta šioje žemėleje, o svarbiausia rūpimas atsakymas į populiariausią klausimą: mylėsimės iki tada – kai jau man rodys pusę 6 (liaudiškai).
Nes moterys, juk pas mus stipriausios – joms ribų nėra jokių. Pabaigai, ačiū tau už viską! Ačiū, kad atsiradai, esi ir būsi mano gyvenime. Ačiū už bemieges naktis, visas pamokas, už bendrą meilę muzikai, kūrybai, laiką scenoje ir už pradėjusius augti žilus plaukus. Jolanta, myliu tave“, – po įrašu rašė jis.
