Prieš šį gyvenimo etapą moteris su šeima gyveno Ispanijoje, tačiau gyvenimas ten jų šeimai neprilipo, todėl Sotera suprato, kad reikia kažką keisti. Vienas pagrindinių aspektų renkantis kur vykti toliau buvo noras gyventi ten, kur amžina vasara.
„Mintyse buvo ir Amerika, Kalifornija, ir Australija, Singapūras. O Dubajus mums visada labai patiko, jau ne vienerius metus važiuodavome ten atostogauti ir labai gerai jausdavomės.
Ten yra labai saugu, amžina vasara, daugybė veiklų, ką galima veikti ir su vaikais, labai geros mokyklos. Susidėjo daug pliusų ir tiesiog nusprendėme pasirinkti Dubajų. Taip pat prisidėjo ir tai, kad nemažai mūsų draugų gyvena čia, tad galvojome, kad bus dar smagiau ir įdomiau“, – atskleidė S.Šveikauskaitė kaip pasirinko būtent šį kraštą.
Nors daugeliui tokie pokyčiai gyvenime skamba beprotiškai, bet tinklaraštininkė teigė, kad jų šeimai sėslus gyvenimo būdas būtų pernelyg nuobodus.
„Pasinėrėme į avantiūrą su mintimis pasisemti naujos patirties, pagyventi visiškai kitokioje kultūroje ir manau su šia patirtimi mes patys tobulėjame kaip žmonės, asmenybės. Tai yra tikrai labai didelis žingsnis – išvykti gyventi iš Europos, kur visiškai kitos taisyklės, papročiai ir t.t.“ – sakė ji.
Prisitaikyti prie visiškai kitokios kultūros Soteris šeimai nekilo bėdų. Vos atvykus pajuto, kad Dubajuje gyvenimo kokybė visai kitokia palyginus su Lietuva ar kitomis šalimis, kuriose teko gyventi. Nors pirma savaitė ir sukėlė tam tikrų iššukių, bet moteris džiaugiasi, kad ten esanti lietuvių bendruomenė labai noriai jiems pagelbėjo visais klausimais.
„Pirma savaitė buvo ganėtinai chaotiška, mes atsikraustėme į namus, kuriuose nebuvo nieko – buvo visiškai tuščias namas. Kadangi esame su dviem mažais vaikais, todėl buvo svarbu kuo greičiau tai paversti tikrais namais.
Pirmąsias dienas nuo ryto iki vakaro bėgiojom po įvairias parduotuves ir stengėmės su vyru sukurti vaikams patogią ir malonią aplinką.
Tad pradžioje labai pavargome nuo lakstymo, kai nežinojome, kur kas yra, bet labai noriu pagirti, kad čia atvažiavę lietuviai labai malonūs, draugiški, daug patarė, padėjo.
Nes tokiame milžiniškame mieste, kur gyvena beveik 3 milijonai gyventojų ir yra labai daug visko, tikrai sunku susigaudyti pradžioje“, – kalbėjo apie pradžioje kilusius sunkumus Sotera.
Labiausiai moteris džiaugiasi dėl saugumo bei paslaugų bei aptarnavimo srities.
„Pavyzdžiui, užsisakius maistą čia jį gali gauti per pusvalandį, gatvėse tau gali kasdien prieiti nuvalyti automobilį, degalinėje už tave įpila degalus ir net nereikia išlipti, kad susimokėtum – viską čia tau gali padaryti.
Didelėse maisto ar buitinės technikos parduotuvėse yra žmonės, kurie už tave veža vėžimėlį, krauna daiktus, padeda, parodo. Visas aptarnavimas yra aukščiausio lygio ir viskas padaryta, kad žmonės galėtų patogiai gyventi“, – džiaugėsi naujais patogumais perskrausčius dviejų vaikų mama.
Sotera su šeima į Dubajų atvyko vasaros pabaigoje, tad reikėjo ir anksčiau pradėti galvoti apie naujus mokslo metus, mat jie ten prasideda šiek tiek anksčiau nei Lietuvoje.
Moteris atskleidė, kad pasirinkimas tarp mokyklų didžiulis, jų čia yra tūkstančiais, todėl pirmiausia išsiklausinėjo pažįstamų bei draugų jau gyvenančių ir leidžiančių į mokyklas savo vaikus Dubajuje.
„Dukrelė ėjo į britišką mokyklą, tačiau galvojome pabandyti kąžką moderniau. Labai norėjome, kad mokykla turėtų IB (liet. TB – tarptautinio bakalaureato).
Tarp mokyklų su šia programa rinkomės pagal įvertinimus, atsiliepimus. Mokyklą išsirinkome tikrai labai gerą, buvo ypatingai sunku į ją patekti. Septynmetei dukrai reikėjo laikyti 90 minučių testą, IQ testą, rašyti esė, vaizdo įrašą nufilmuoti – buvo tikrai didelė atranka“, – pasakojo nuomonės formuotoja.
Nors patekimas į mokyklą reikalavo daug darbo ir jėgų, tačiau dabar Sotera itin laiminga. Jai buvo svarbu, kad tai nebūtų tik mokymosi įstaiga, bet taip pat būtų skiriamas dėmesys ir kiekvieno vaiko asmenybės ugdymui, tam tikrų vertybių diegimui – jog vaikas būtų paruoštas gyvenimui praktiškai, o ne pagal vadovėlį.
„Nuvykus į mokyklą supratau, kad pastangos buvo tikrai vertos. Pasirinkta mokykla yra nauja, graži, dirbantys žmonės kvalifikuoti, aplinka yra nuostabi, kaip iš filmo. Sunku net nupasakoti kokia jauki aplinka sukurta, net pati norėčiau tokioje mokykloje mokytis.
Dukra taip pat laiminga, greitai adaptavosi, susirado draugų. Arete jau susidraugavo su dviem mergaitėmis iš Ukrainos bei Kinijos. Smagu, kad klasėje yra vaikų iš skirtingų kultūrų, tad galima daug naujo sužinoti apie kitų šalių papročius ir apskritai augti multikultūrinėje aplinkoje“, – sakė ji.
Kadangi Soteros šeima nuolat keliauja, vaikams nebėra šoko atsidūrus naujoje, nepažįstamoje aplinkoje.
„Mūsų vaikai prisitaiko visur labai greitai, nes nuo pat mažumės yra pripratę keliauti, keisti aplinką ir būti skirtingose vietose su skirtingais žmonėmis. Tai jie jau yra labai laisvi ir lankstūs, todėl su tuo neturime problemų.
Dukra Arete turi draugų tiek Ispanijoje, tiek Lietuvoje, dabar jau ir Dubajuje. Su visais stengiasi palaikyti ryšį, susiskambinti, susirašyti. Smagu, kad išmoko kurti ilgalaikius ryšius, o ne pabendravus ir išvažiavus pamiršti“, – tvirtino Sotera.
Visgi, dėl mažosios Adrianos darželio kilo daugiau sunkumų, nes visi aplinkui esantys darželiai neturi vietos, o laukimo laikas net iki metų.
„Buvo daug iššūkių ieškant darželio dukrai, kadangi vietų darželiuose tenka laukti net gi metus, bet mums pasisekė, nes pavyko rasti greitai ir labai puikų darželį kitame rajone“, – sakė ji.
Baigdama pokalbį S.Šveikauskaitė teigė, kad daugiausiai laiko ir jėgų skyrė susitvarkyti su įvairiais dokumentais dėl nuolatinio gyvenimo Dubajuje, tačiau moteris to nelaiko sunkumais.
„Su dokumentais čia tikrai yra nemažai darbo, o ir dėl mokyklos reikėjo tai padaryti kuo greičiau. Tačiau artimiausi planai – tiesiog mėgautis gyvenimu, tuo ką turime ir kur esame, džiaugtis laiku su šeima, skirti dėmesio vaikams ir gyventi“, – su šypsena teigė Sotera.
