Jis šį gautą statusą itin vertina ir jaučia didelę atsakomybę. Vos tik gimusi iliuzionisto brolio Viliaus ir jo žmonos Gintarės dukra į šeimą atnešė daug meilės ir džiaugsmo.
„Tai pirmas lėliukas mūsų šeimoje, mūsų tėveliams – pirma anūkėlė. Aš be galo myliu tą vaiką ir pasiilgstu. Taip smagu matyti, kaip ji auga“, – sakė Mantas.
Mantas jautėsi labai laimingas gavęs galimybę tapti Evos krikštatėviu, nes jiedu su broliu Viliumi ypač gerai sutaria.
Jis su Viliaus žmonos seserimi Egle buvo liudininkai vestuvėse, tad jau nujautė, kad gali tekti ir krikštatėvio vaidmuo.
Mantas jaučia gavęs didelę atsakomybę.
„Po biologinių tėvų krikšto tėvai yra pirmieji, atsakingi už vaikus, tad su dideliu džiaugsmu prisiėmiau šią atsakomybę. Tai man kur kas daugiau nei tik formalumas, nes brolio šeima yra ir mano gyvenimo dalis“, – teigė jis.
Mantas pasižadėjo dukterėčiai būti dėmesingas ir geras. Taip pat nepamiršti apkabinti, atvežti dovanų ir išmokyti svarbių dalykų gyvenime ar tiesiog nusivežti prie jūros.
„Žinote, kartais krikšto tėvai gali turėti ne mažesnį ryšį negu tėvai. Kartais vaikas gali norėti pasisakyti kažką, ko nedrįsta savo tėveliams. Pasikalbėti su tuo, kuo pasikliauja“, – pasakojo Mantas.
Krikštynos vyko Šv.Ignoto bažnyčioje.
„Ten mano brolis susituokė, iš ten su kapeliono palaiminimu išvyko tarnauti į Afganistaną. Pati vieta mums labai prasminga“, – pasakojo Mantas.
Mantas prisiminė ir savo krikšto tėvus, su kuriais vis dar palaiko ypatingus santykius.
„Mano krikšto mama yra mano teta Onutė. Didžiulis džiaugsmas su ja susitikti, pabendrauti.
Su ja esu praleidęs daug vasarų, mes susitinkame per visas didžiąsias šventes. Su krikšto tėveliu susiskambiname, pasikalbame. Tas ryšys man labai svarbus ir aš jį tikrai jaučiu“, – pabrėžė iliuzionistas.
Iš savo krikštynų Mantas yra išsaugojęs ir kryželį, kurį gavo dovanų. Kryželis visuomet yra namuose, kuriuose jis tuo metu gyvena, – tai tarsi palaiminimas ar saugumo simbolis.
Bet Mantui už visas dovanas svarbiau žmogiškasis emocinis ryšys, kurį kartais pamirštame ar nuvertiname. Jam didžiausias turtas – savi žmonės, į kuriuos gali kreiptis ištikus bėdai, o kartais tiesiog pabūti kartu.
Pasiteiravus, ką padovanojo savo krikšto dukrai, Mantas atsakė, kad domėjosi krikštynų tradicijomis ir dovanojo tai, ką turi dovanoti krikšto tėvai.
„Padovanojau krikšto dėžutę, kurioje buvo įvairūs simboliniai dalykai: avižos – sočiam gyvenimui, pinigėlis – turtingam gyvenimui, cukrus – kad meilės netrūktų, ir pan. Taip pat krikšto žvakę, padariau ir specialią dėžutę, kuri išliktų visam gyvenimui, su vaikučio vardu. Norėjau, kad tai būtų ypatinga ir gražu“, – pasakojo Mantas.
