– Jūsų diena neprasideda be...
– Kavos puodelio ir padėkos, kad turiu dar vieną dieną čia.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Bijau vorų, pelių ir gyvačių. Ir aukščio. Ir nežinomybės.
Bijau netekti krypties, todėl būtent tam ir skiriu prioritetą – turiu žinoti, ko link einu, o tada jau jaučiuosi net pernelyg drąsi.
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Iš muzikos, japonų filosofijos vabisabio, solo kelionių, tango, architektūros ir interjero, meno, žmonių. Įkvėpimą man suteikia labai daug dalykų, tik reikia mokėti juos pastebėti.
– Kas labiausiai pykdo?
– Kai matau neteisybę ir neturiu galios to pakeisti.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Kad šalia manęs žmogus jaučiasi matomas ir išgirstas.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Be meilės, smalsumo ir autentiškumo.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Tikslumas, empatija ir laisvė.
– Geriausios atostogos buvo...
– Ne atostogos, o kelionė į Argentiną, Buenos Aires, su „Tangomanais“. Kasdien jaučiausi kaip filme, net važiuojant taksi grodavo tango muzika. O jau netrukus ir pats rengi pasirodymus gatvėje, žmonės tave stebi. Taip pat labai patiko nuostabi architektūra ir žmonių žemiškumas.
– Kur slypi laimė?
– Paprastuose dalykuose, čia ir dabar.
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Vasaros pas senelius kaime – šviežių braškių ir ką tik nupjautos žolės kvapas, babytės iškepti blynai su uogiene.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Pirmus savo pinigus gavau iš tėvų, kai buvau paauglė. Už tai, kad išploviau indus ir išnešiau šiukšles.
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Violetinė, bet labai patinka ir raudona.
– Geriausia vieta Lietuvoje?
– Saulėlydžiai prie jūros.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Kūrybiškumas.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Nieko neklausyk, tik savęs. Tai tavo gyvenimas, niekas nežino geriau už tave.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Šiandien. Iš laimės.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate (mėgstate)?
– Labiausiai vertinu savo tikslumą, užsibrėžtumą ir užsispyrimą. Taip pat autentiškumą, tikrumą ir empatiją – tai galioja ne tik man, bet ir kitiems.
Norėčiau mažiau galvoti, ką apie mane mano kiti. To mokausi ir manau, kad man tikrai gerai sekasi, tačiau kartais dar pagaunu save situacijose, kai noriu pasirodyti geresnė, nei iš tiesų esu. Tada paklausiu savęs: Simona, kam tau tai? Ir tai padeda.
