– Jūsų diena neprasideda be...
– Taivano radijo klausymosi ir bėgimo. Jau ketvirti metai mokausi kinų kalbos, ryte pabundu apie 5 valandą ir kokią valandą klausausi įvairių tinklalaidžių, radijo laidų. Tada einu bėgioti. Kasmet gimtadienio proga bėgu tiek kilometrų, kiek sukanka metų.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Kad prarasiu sveikatą, jėgas, negalėsiu padėti vaikams auginti anūkų. Bet šią baimę išmokau paversti motyvaciniu varikliuku, kuris skatina aktyviai gyventi, nuolat lavinti kūną ir smegenis.
– Iš kur semiatės įkvėpimo?
– Jau keletą metų mane kviečiasi įmonės, mokymo įstaigos. Tokie susitikimai labai įkvepia. Dalytis sukaupta patirtimi, matyti auditorijos reakciją, atsakinėti į įdomius klausimus – iš kiekvienos tokios paskaitos tarsi išskrendu ant sparnų.
– Kas labiausiai pykdo?
– Ko gero, kai matai, kaip žmonės galvoja tik apie save ir negerbia aplinkinių. Stato mašinas neįgaliųjų vietose, mėto šiukšles ir nuorūkas kur papuola, paleidžia agresyvius šunis. Mėgstu bėgioti po laukus ir miestelius, mane ne kartą užpuolė iš kokio nors namo kiemo išbėgęs šuo. Buvo ir įkandę. Jeigu pagalvotume ir apie kitus, visiems gyventi būtų maloniau.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Jūs taip gražiai senstate.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Dvigubas espreso, sportas, knygos.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Mokausi visą gyvenimą.
– Geriausios atostogos buvo...
– Mūsų sodyboje prie Skaisčio ežero. Vasarą Lietuvoje. Daug keliaujame ir po pasaulį, bet geriausia namie.
– Kur slypi laimė?
– Mano laimės formulė labai nesudėtinga: leisti laiką su šeima ir vaikais, puoselėti santykius su draugais ir artimaisiais, jausti kūrybos džiaugsmą ir pasitenkinimą, kurį teikia aktyvus gyvenimo būdas ir nuolatinis lavinimasis. Ir dalintis su kitais, jei savyje turi kažką gera.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padaręs dėl meilės?
– Prieš keletą metų labai norėjau žmonai Brigitai gimtadienio proga padaryti siurprizą. Visiškai nemoku šokti, tad paslapčiomis pradėjau lankyti Skruzdėliuko breiko mokyklą. Kelis mėnesius vargau, kad per gimtadienį žmoną maloniai nustebinčiau sušokdamas jai šokį. Nieko čia tokio beprotiško, žinoma...
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Vieni ryškiausių – susiję su žygiais. Pavyzdžiui, būdamas dvylikos metų sugalvojau pėsčiomis nueiti 27 kilometrus iš Skaudvilės į Tauragę pas močiutę. Ir dar nusitempiau savo keleriais metais jaunesnę seserį su pussesere. Ėjome visą dieną (bent jau taip tada atrodė), bet nuėjome!
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Nuo trylikos metų pradėjau mokytis programavimo kalbų.
Mano pirmasis darbas buvo sukurta ir sėkmingai parduota kompiuterinė programėlė, skirta rašyti lietuviškai tais laikais, kai kompiuteriai mokėjo tik angliškai (apie 1990 m.).
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Vieną spalvą, vieną nuotrauką ar vieną dainą išrinkti man visada labai sunku, bet jei būtina, sakyčiau, mėlyna, žydra. Kaip „Neregėtos Lietuvos“ logotipas.
– Geriausia vieta Lietuvoje?
– Geriau pasakysiu trejetuką: Vilnius, Trakų ežerai ir Baltijos pajūris.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Turiu keturis vaikus ir stengiuosi su jais praleisti kuo daugiau laiko. Jų gyvenime tiek visko vyksta, kad žodį „rutina“ aš jau senokai pamiršęs.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Kai sunku ar esi pavargęs, prisiversk šypsotis. Veido raumenų veikla sukelia pozityvias emocijas ir netrukus pasijunti taip, tarsi iš tikrųjų šypsotumeisi.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Visai neseniai žiūrėdamas filmą „Wonder“ („Gerumo stebuklas“). Nepaprastai jaudinanti ir tikroviška drama.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate (mėgstate)?
– Nemėgstu savo impulsyvumo, aštrumo, pykčio ir emocijų prasiveržimo.
O mėgstu, kad suprantu, kad tai negerai, ir metai iš metų kantriai bandau tuos savo „defektus“ pašalinti.
