Psichiatrų teigimu, baimė, kaip ir skausmas, – vienas pagrindinių žmogaus jausmų. Jis būtinas, kad išgyventume. Pernelyg stipri reakcija į baimę, atsižvelgiant į jos intensyvumą, trukmę, turi įtakos kasdieniam gyvenimui ir gali reikšti nerimo sutrikimą.
Šiuo atveju būtini išsamūs tyrimai. Padidintos nerimo reakcijos gali būti susijusios su fizinėmis ir psichikos ligomis. Pavyzdžiui, dėl pernelyg aktyvios skydliaukės funkcijos, kraujo priplūdimo į širdį sutrikimų arba depresijos.
Prieš keletą metų dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu (35 m.) viešai prisipažino, kad išgyvena panikos atakas. Jas ji pradėjo patirti studijuodama Londone, kur išgyveno ne pačius lengviausius laikus.
„Pirmąkart man tai atsitiko metro Londone: žmonės stabdė traukinį, nes nesupratau, kas man įvyko. Netgi po to, kai man prirašė begalę cheminių vaistų, sakiau, kad man nereikia pagalbos. Ir nesikreipiau pagalbos labai ilgai, pati su tuo kovojau“, – „Stiliui“ yra pasakojusi atlikėja. Galiausiai pagalbą suteikė žmonės, kurie turi tokių pat problemų ir kurie apie tai pradėjo šnekėti.
„Žinojimas, kad nesi vienas, labai svarbus bet kokioje situacijoje“, – įsitikinusi Justė.
Prieš porą metų apie panikos atakas papasakojo ir dainininkė Donata Virbilaitė (35 m.). Moteris prisipažino, kad sirgo depresija. „Tuo metu dar gyvenau Londone, svajonės nesipildė, bet neleidau sau pasiduoti. Lipau ir ėmiau iš gyvenimo daugiau, negu jis man siūlė. Ėmiau tai, kas, kaip dabar suprantu, man nepriklausė. Dirbau 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Mokėjau milžiniškus pinigus už nuomą, bet neleidau sau pasiduoti. Bėgau greičiau už gyvenimą, kol vieną dieną jis man pasakė STOP“, – pasakojo ji.
Pirmą panikos ataką Donata patyrė grįždama lėktuvu į Londoną po atostogų Ispanijoje.
„Lėktuvui nusileidus buvau sulaikyta policijos ir apieškota. Kojos drebėjo, akių vyzdžiai sukosi kaip pašėlę, svaigo galva, trūko oro, nuolat tryniau krūtinę, jaučiau, kad širdis plaka net kojų pirštų galiukuose turbūt 140 kartų per minutę, negalėjau pratarti nė žodžio. Maniau, mirsiu. O pareigūnai manė, kad kažkur slepiu narkotikus...
Tai buvo pirmas panikos priepuolis, išsivystęs į nepakeliamą nerimą, kuris trukdavo po 2 ar 3 savaites metų metus“, – pasakojo Donata.
Keletą metų su panikos priepuoliais kovojo ir menininkas Algis Kriščiūnas (55 m.).
„Pirmasis buvo siaubingas, maniau, kad išprotėsiu ir liksiu gyventi kažkur giliai savo kūne, neturėdamas ryšio su išoriniu pasauliu. Išsigandęs kreipiausi į gydytoją, jis pasiūlė ilgą psichoterapinį gydymą arba greitesnį variantą – vaistus. Mano gyvenimo dienotvarkėje visai nebuvo laiko, todėl rinkausi tabletes. Tada dar nežinojau, kad būtent dienotvarkę ir reikėjo keisti pirmiausia. Dabar tai ir darau: tabletes pakeičiau ramesniu ir prasmingesniu gyvenimu. Pagaliau jaučiuosi atradęs savo kelią. Tik gal per ilgai iki jo ėjau“, – yra sakęs žinomas vyras.
Aktorę ir prodiuserę Gabiją Siurbytę (41 m.) nerimas ir panikos atakos lydi jau penkiolika metų. Moteris sako girdėjusi daugybę patarimų mesti aktorystę, neva tuomet liga atsitrauks, bet tokie bandymai laikytis atokiau nuo scenos ir vaidybos meno, anot jos, ėmė dar labiau slėgti. Liko viena išeitis – išmokti gyventi su šiomis emocinės sveikatos bėdomis ir išdrįsti apie tai kalbėti.
Aktorė Kristen Stewart (33 m.) pažįsta panikos priepuolius dar nuo vaikystės. Jos kolegė Emma Stone (34 m.) – taip pat.
„Kai man buvo septyneri, kartą mane apėmė jausmas, kad dega namai. Aš tai jaučiau. Tai nebuvo haliucinacijos, o tiesiog veržimas krūtinėje, jausmas, kad negaliu kvėpuoti. Buvo keletas stipresnių paūmėjimų, tačiau daugiau ar mažiau nerimą jausdavau nuolat“, – pasakojo aktorė, parašiusi knygą „Aš didesnė nei mano nerimas“.
Vaidmenų romantinėse komedijose ir dramose atlikėją, amerikiečių aktorę ir buvusį modelį Andie MacDowell (65 m.) persekioja vaikystėje patirtos traumos. Jos motina kentėjo nuo bipolinio sutrikimo – psichinės būklės, sukeliančios staigią nuotaikų kaitą, ir priklausomybės nuo alkoholio. Visa tai sukelia A.MacDowell nuolat pasikartojančią baimę. Šį jausmą aktorė įveikia joga, kvėpavimo terapija ir keliaudama.
Holivudo žvaigždė Nicole Kidman (55 m.) žengdama raudonuoju kilimu, kai į ją nukreiptos kameros, objektyvai ir persekioja paparacai, nuolat susiduria su panikos atakomis. „Oskaro“ laureatė prisipažino, kad dar baiminasi drugelių, prakaitavimo, dusulio ir drebančių rankų. Bet visa tai aktorė kol kas labai gerai suvaldo specialiais kvėpavimo būdais.
Baimė garsiosios britų atlikėjos Adele (35 m.) gyvenimą pavertė pragaru. „Stovėdama scenoje nuolat patiriu panikos atakas ir baimę. Kartais taip stipriai, kad sunku susivaldyti. Tuomet jaučiuosi taip, lyg būtų sprogusi mano širdis“, – sako dainininkė.
Adele, kaip ir N.Kidman, padeda specialūs kvėpavimo būdai.
Psichikos sveikata – kanadiečių popmuzikos atlikėjo Justino Bieberio (29 m.) tema.
„Per panikos ataką atrask penkis dalykus, kuriuos gali matyti, keturis, kuriuos gali jausti, tris, kuriuos girdi, du, kuriuos užuodi, ir vieną, kurį ragauji“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė J.Bieberis.
Šis nesudėtingas panikos atakos slopinimo būdas vadinasi „Grounding“ („Įžeminimas“).
Kanados aktorius Ryanas Reynoldsas (46 m.) prisipažįsta, kad su panikos atakomis susiduria dar iki viešų pasirodymų. Jis neslepia, jog tuomet būna itin nervingas, nes mano, kad mirs. Šias baimes turėjo jau vaikystėje. R.Reynoldsas įsitikinęs, kad dėl to iš dalies kaltas jo griežtas tėvas.
Garsusis amerikiečių modelis Kendall Jenner (27 m.) prisipažįsta, kad baimė dažnai staiga užklumpa naktį. Šio jausmo priežastis, jos įsitikinimu, neigiamas socialinės žiniasklaidos poveikis.
K.Jenner padėjo specialiai jai pritaikyti kvėpavimo pratimai.
Nerimo sutrikimai paplitę visose pasaulio šalyse. Tarptautinės studijos atskleidžia, kad rizika susirgti šia liga siekia 14–29 proc.
Vokietijoje nerimo sutrikimai kamuoja iki 15 mln. žmonių – maždaug kas penktą suaugusįjį. Tarp jų moterų dvigubai daugiau nei vyrų.
Dažnai teigiama, kad pastaraisiais metais nerimo sutrikimus patiriančių žmonių skaičius padidėjo, tačiau tai netiesa. Toks įspūdis gali susidaryti dėl to, kad kino, pramogų pasaulio žvaigždės atvirai kalba apie panikos priepuolius, apie tai daug rašo žiniasklaida, psichoterapija tvirtai įleido šaknis visuomenėje. Todėl vis daugiau žmonių, patiriančių nerimo sutrikimus, ieško profesionalios pagalbos.
Tiesa, ekspertų nuomone, dar nepakankamai įvertintas koronaviruso poveikis. Dar nėra žinoma, ar yra kokių nors ilgalaikių koronaviruso pandemijos pasekmių psichinei žmonių sveikatai.
Kalbėdami apie baimę ekspertai daro skirtumą tarp fobijų (stipri, nepaliaujama daiktų, veiksmų, žmonių ar situacijų patologinė baimė) ir nerimo sutrikimų. Psichologai ir psichoterapeutai fobijas klasifikuoja į tris kategorijas.
Specifinės fobijos – vieno sukėlėjo, pavyzdžiui, voro, gyvatės, šuns, vandens, baimė. Daugelis žmonių turi šias baimes, bet jos pasireiškia mažiau nei sergantiesiems specifinėmis formomis. Kartais vien šio sukėlėjo įsivaizdavimas sukelia baimę.
Sudėtingesnės – socialinės fobijos. Nuo jų kenčiantys žmonės baiminasi, kad juos laikys keistais ar juokingais. Egzaminas žodžiu, atsakinėjimas per paskaitą, važiavimas sausakimšame autobuse ar pojūtis, kad sulauki kitų žmonių dėmesio, – visa tai gali kelti įtampą.
Agorafobija – liguista, įkyri, nepagrįsta baimė, kuri atsiranda po panikos atakų. Sergantys šia liga bijo išeiti iš namų, eiti į parduotuvę, kur nors savarankiškai važiuoti ar eiti ten, kur daug žmonių. Agorafobija – dažna liga. Ekspertų vertinimu, ja serga maždaug vienas iš 160 žmonių.
Pacientai tam tikrų situacijų metu jaučia didėjantį nerimą, kuris pasireiškia galvos svaigimu, dažnesniu širdies plakimu, sunkiu kvėpavimu, prakaitavimu, burnos sausumu, alpimu ar net baime išprotėti. Visa tai gali virsti panika.
Sergantysis gali vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto panašią būseną. Blogiausiu atveju žmonės nebegali išeiti iš namų. Agorafobija Lietuvos gydymo įstaigose pradėta diagnozuoti nuo 1990-ųjų.
Laukti savaiminio pasveikimo negalima, o kartais net pavojinga. Galima susirgti depresija, tapti priklausomam nuo alkoholio ir raminamųjų vaistų.
Fobijai nėra priskiriamas generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS). Tai – lėtinis sutrikimas, kuriam būdingas nuolatinis jaudulys, įtampa, perdėtas susirūpinimas dėl darbo, artimųjų. Tai gali sukelti ir dėmesingumo stoką, miego problemų.
Panikos priepuolis – baimės išraiškos forma, kuri atsiranda iš niekur. Bet ją gali sukelti fizinės ir psichinės ligos, kartais net miegas. Panikos sutrikimas diagnozuojamas tuomet, kai žmogus pakartotinai kenčia nuo netikėtų panikos priepuolių.
Kaip gali atsirasti liguista baimė?
Lengviausia suprasti fobijas, kurios dažnai susijusios su gyvūnais ir situacijomis, kurios žmonijos raidos istorijoje priklausė pavojaus šaltiniams. Baimės jausmas užkoduotas žmogaus genuose.
Neigiama patirtis taip pat gali sukelti didesnę baimę. Pavyzdžiui, šuo užpuola vaiką, ir šis įvykis į jo atmintį įsirėžia kaip baisus išgyvenimas. Tuomet jis jaus baimę kiekvieną kartą susidūręs su šunimi.
Po baisių išgyvenimų žmonės išsiugdo natūralų poreikį vengti tam tikrų situacijų. Dėl to nebelieka siekio nuslopinti neigiamą patirtį ir baimė įsišaknyja.
Kaip žmogus įveikia savo baimes, priklauso nuo jo genetinių savybių, kultūrinės aplinkos, auklėjimo, sektinų pavyzdžių, asmeninės patirties, stresą sukeliančių veiksnių ir bendros sveikatos būklės.
Atlikti tyrimai atskleidžia, kad kuo anksčiau pradedama profesionaliai gydyti nuo baimės sutrikimų, tuo greičiau žmogus grįžta į normalų kasdienį gyvenimą.
Pradinei lengvos formos baimės būsenai suvaldyti dažnai pakanka trumpalaikio 12–24 valandų psichoterapijos kurso. Tik retais atvejais reikalingas stacionarinis gydymas.
Pacientams, kurie ne kartą patyrė sunkią šios ligos formą ar tapo depresyvūs, dažnai taikomas medikamentų – paprastai antidepresantų – ir fizioterapijos derinys. Visais atvejais prasminga ir elgesio terapija.
Būtinai patariama sportuoti. Kenčiantys nuo baimės sutrikimų neretai vengia bet kokių veiksmų, kurie reikalauja pastangų. Padažnėjusį pulsą ir greitą kvėpavimą jie laiko grėsmingu požymiu.
Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad ištvermę ugdančios treniruotės 2–3 kartus per savaitę sumažina problemas. Gali padėti ir medikamentai.
