Sandra plėtoja lininių drabužių prekės ženklą „LueL“, yra mentorė Lietuvos kultūros tarybos įgyvendinamame projekte „Dizaino sparnai“, neseniai pateikė recenzijai savo daktaro disertaciją, kurioje nagrinėjama skaitmenizacijos procesų įtaka madoje.
– Visi madai neabejingi ir ja besidomintys žmonės vis dažniau mini skaitmeninę madą. Kaip paaiškintum su mados sritimi nesusijusiam žmogui, kas yra ta skaitmeninė mada ir kam ji skirta?
– Skaitmeninės mados apibrėžimų netrūksta, bet turbūt paprasčiausiai ją paaiškinti galima kaip vizualinį drabužio pateikimą naudojant kompiuterines ir 3D technologijas. Mados praktikai šią sąvoką vartoja norėdami nurodyti virtualaus produkto kūrimo ir vizualizavimo įrankius, bet taip pat tai ir galutinis skaitmeninis mados produktas, skirtas virtualiam naudojimui įvairiose virtualiose platformose.
Skaitmeninė mada – dar tik besiformuojanti mados dizaino kryptis. Čia mados dizaineris, vedamas naujų technologinių galimybių, tradicinį mados modelį paverčia skaitmeniniu, nekuria jo iš medžiagos, taip taupant žmogiškuosius ir žaliavų išteklius. Šiandien 3D – trijų dimensijų – programų naudojimas madoje pakeitė darbo eigą ir rezultatus. Tai leido sujungti mados dizainą ir projektavimą, pavyzdžiui, kai kuriose programose galima kurti meninį drabužio dizainą ir vėliau drabužio lekalus eksportuoti į gamybą.
– Ar, jūsų manymu, skaitmeninė mada pakeis nusistovėjusią mados sampratą?
– Mano nuomone, skaitmeninė mada niekada nepakeis fizinės, tačiau svarbu, kaip mes į ją pasižiūrėsime ir kokius tikslus jai kelsime. Visų pirma padedami skaitmeninės mados galime skleisti savo požiūrį, formuoti savo virtualųjį aš, taip pat pasitelkę įvairias technologijas galime matuotis skaitmeninius rūbus, dalintis jais socialinėje erdvėje, galime matuotis drabužius prieš juos įsigydami.
Fiziškai žmogus nepasikeitė, bet jį supantis pasaulis per pastaruosius kelerius metus keitėsi gana stipriai. Šiandien fizines erdves, kuriose žmonės tarpusavyje bendrauja, vis dažniau papildo arba keičia skaitmeninės technologijos naudojant naujus skaitmeninius įrenginius ir programas, kurios jungia, sustiprina ir plečia žmogaus emocijas.
Pasikeitė ne tik technologijos ir įrankiai, bet ir tai, kaip mes suprantame, suvokiame, valdome ir perduodame emocijas skaitmeniniu būdu. Todėl mada, būdama neatsiejama nuo žmogaus, taip pat transformuojasi – ne tik technologiniame lygmenyje, bet ir galimybe sukurti naują skaitmeninę mados formą, kuri leidžia vartotojui nauju formatu išgyventi mados produktus.
Šiandien viena tendencijų tampa kurti skaitmeninę madą. Madą, kuri fiziškai tampa atsieta nuo drabužių dėvėtojo, o tai daugeliui pasaulio mados prekės ženklų tampa sunkiai įveikiamu iššūkiu.
– Ar skaitmeninė mada dar kur nors pritaikoma, be NFT (duomenų vieneto, saugomo skaitmeninėje erdvėje. Jis gali būti perkamas, parduodamas ar mainomas kaip kriptovaliutos)?
– Turbūt daliai žmonių jau teko girdėti apie 2021 metais mados namų „Dolce & Gabbana“ pristatytą devynių modelių skaitmeninę rūbų kolekciją, skirtą NFT (angl. „Non-fungible Token“). Skaitmeninės mados produktas turi galimybę tapti skaitmeninio meno dalimi NFT virtualiose platformose.
Virtualiose žaidimų erdvėse taip pat labai populiarūs 3D rūbai, kuriais žaidėjai gali puošti savo skaitmeninę asmenybę – avatarą.
Mados prekės ženklai netruko surasti išeitį, kaip neatsilikti nuo virtualaus pasaulio poreikių, ir pastebėjo naują veiklos lauką – tai žaidimų erdvė. Pavyzdžiui, žaidimų bendrovė „Roblox“ bendradarbiauja su „Nike“, „Gucci“, „Ralph Lauren“, „Tommy Hilfiger“ ir kitais mados ženklais, o šio žaidimo dalyviai gali susikurti savo avatarą ir jį aprengti.
O štai švedų aprangos tinklas „H & M“ „Roblox“ rėmuose yra sukūręs „Loooptopia“ erdvę, kurioje vyksta žiedinės ekonomikos edukacijos, mokoma, kaip perdirbti ar prikelti antram gyvenimui mados produktus. Internetinėje erdvėje egzistuoja specialios svetainės, kuriose vartotojai gali įsigyti patikusį virtualų rūbą, o per kelias dienas svetainės komanda jį pritaikys prie kliento avataro. Taip pasipuošęs žaidėjas galės būti matomas skaitmeninėje erdvėje.
– Ar skaitmeninis rūbas kažkuriuo metu gali pavirsti tikru, ar viskas visada skirta tik metagalaktikai?
– Didžiausią skaitmeninės mados potencialą aš matau kuriant hibridines mados kolekcijas. Tai kai mados kūrėjai sukuria ir parduoda virtualų drabužį, tačiau klientas gauna tikrą rūbą. Tokiu būdu dizaineriai ar mados prekės ženklai savo internetinėse parduotuvėse gali pateikti skaitmeninius produktus – fizinio produkto prototipus, o mados vartotojai įsigyja fizinius mados objektus, kurie pagaminami tik juos užsakius. Žinant, kokiais kiekiais kasmet pasaulyje masiškai tiražuojami rūbai, o vėliau utilizuojami, galime įsivaizduoti, kaip hibridinės kolekcijos prisidėtų prie tvarumo mados sektoriuje.
Suprantama, mados prekės ženklams sudėtinga iškart įvesti skaitmeninius produktus į tiesioginę rinką, tačiau juos galima naudoti drabužio projektavimo ir prototipavimo etapuose.
– Skaitmeninė mada ir Lietuva: kaip atrodome ir kaip galėtume išsiskirti pasaulyje?
– Kiek man žinoma, Lietuvoje buvo vykdomi vos keli tarpdisciplininiai projektai aukštosiose mokyklose bandant skaitmenizuoti mados gaminius. Taip pat galima paminėti Agnės Kuzmickaitės kolekciją, pritaikytą skaitmeninei žaidimų erdvei, ir mados kūrėjos Lauros Daili pristatytas skaitmenines kolekcijas. Doktorantūros studijų metu mano vykdytas tyrimas parodė, kad Lietuvoje bandoma kurti skaitmeninius mados produktus, tačiau dėl technologinių naujovių ir žinių trūkumo jie nėra taikomi mados pramonėje.
Savo ruožtu mes, „LueL“ kūrybinė komanda, kurį laiką jau tiesiogiai taikome mano minėtą hibridinį kūrybos modelį. Dalis šios kolekcijos sukurta pasitelkus 3D bei „Try On“ technologijas ir pristatyta tarptautinėse „Who’s Next“, „Innatex“ ir „Pure London“ parodose, kur mados sekėjai apžiūrėjo, vertino, virtualiai matavosi ir užsisakė produkciją.
Lietuvos kūrėjai tikrai turi potencialo šioje srityje ir tikiu, kad netrukus skaitmeninės mados srityje bus vis daugiau lietuviškų vardų. Kartais juokauju, kad jei dabar pagaminsime klumpes su lietuviškais autentiškais raštais ar ženklais, ar jas kas nors avės? O jeigu jos būtų skaitmeninės mados produktas?
Pasidalinkite savo idėja ar pasiūlymu, kaip prisidėti prie tvarumo kasdieniame gyvenime, darbe ar net neišėjus iš namų lrytas.lt puslapyje Tvarumo kodas ir laimėkite tvarią dovaną.
