Liutauras Galinis – vienas iš žinomiausių renginių organizatorių Lietuvoje. Jo didžiausias užimtumas yra vasaros periodu, kaip ir kitų organizatorių. Pasak L.Galinio, birželis, liepa bei rugpjūtis yra patys užimčiausi.
Jau net kitų metų rugpjūtį Liutauras galėtų padėti tik vienai porai. Šių metų vestuvių sezonas organizatoriui prasidėjo anksti, jau gegužės pradžioje, ne Lietuvoje, nes dažnai vestuves rengia ir svetur – Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ar kitur.
L.Galinis daug dėmesio skiria naujų vestuvinių tendencijų domėjimuisi. Apie jas sužino ne tik iš socialinių tinklų, bet ir iš užsienyje organizuojamų renginių, kuriuose Liutauras aktyviai dalyvauja.
„Tendencijomis domiuosi ypatingai, dėl to keliauju į užsienio parodas bei konferencijas. Noriu pirmas pamatyti naujausias madas, naujienas bei juos pristatyti savo jaunavedžiams. Žinoma, socialiniai tinklai yra nuostabus žinių ir tendencijų šaltinis, taip pat įvairūs specializuoti pasauliniai leidiniai. Svarbiausia, domėtis ir stebėti rinką, nors labai dažnai stengiuosi su komanda kurti tai, ko dar nebuvo matyta ir užsienio žurnaluose“, – kalbėjo Liutauras Galinis.
– Kas Jums padeda aiškiau suprasti poros vestuvių dienos viziją?
– Pirmiausia, patys jaunavedžiai, su kuriais turime ne vieną susitikimą, kad sukurtume tokią šventę, apie kokią jie svajoja. Kartais užtenka ir vieno pasimatymo, kurio metu jau dėlioju vestuvių šventės viziją ir iškart pristatau jauniesiems. Bendra vestuvių pasaka – scenarijus, dekoras bei visa scenografija gimsta tik tada, kai pasikalbame su jaunavedžiais, išgirstu jų istoriją, kaip jie susipažino, kokius turi bendrus pomėgius.
Visą tai gali nuostabiai atsispindėti šventės dekore, kvietimuose, įvairuose akcentuose, iš kurių susideda visa vestuvių šventė. Esu perfekcionistas, tad jaunavedžiams labai rekomenduoju atkreipti dėmesį į detales, juk iš svarbių detalių susideda visa šventė.
– Kaip dažnai organizavimo metu tenka dirbti su naujais dekoratoriais, renginių vedėjais?
– Tai yra nedažnas atvejis, jeigu kalbame apie Lietuvą. Lietuvoje dekoratorių, kurie dekorą mato ne tik kaip kelių gėlių kompozciją, bet ir užtikrina visą erdvės užpildymą, išties nėra daug. Visuomet patariu dirbti su patikrintais tiekėjais bei kūrėjais, taip galiu būti garantuotas už profesionalumą, išpildymą ir, žinoma, kokybę.
Pavyzdžiui, vieniems reikia, kad stalai tik šiek tiek gražiau atrodytų, kad ant jų būtų gėlių, žvakių, kiti atvirkščiai – nori užpildyti visą erdvę, o kartais net ir pakeisti erdvę, kurioje švenčia savo vestuves.
Kalbant apie vedėjus, tikrai yra patikrintų, kurie daug metų veda ne tik vestuves, bet ir kitus renginius. Pats vedėjo pasirinkimas priklauso nuo šventės temos. Su kiekvienu vedėju turime pokalbį ir jeigu mūsų požiūriai, vizijos sutampa, tuomet organizuojame bendrą susitikimą su jaunavedžiais, kuriuo metu priimame galutinį sprendimą.
– Vestuvių planavimas yra susijęs su dideliu kiekiu informacijos. Kaip Jums pavyksta ją susisteminti, kad nieko nepraleistumėte?
– Informacijos kiekis yra išties didžiulis. Esu labai preciziškas žmogus, atkreipiu dėmesį į visas detales. Šventes planuoju daug metų, susikurta darbo sistema padeda susisteminti informaciją ir nepasimesti. Taip pat, labai džiaugiuosi, kad turiu patikimą komandą bei profesionalus partnerius, kurie visada padeda įgyvendinti net ir sudėtingiausias idėjas.
Vedybų planuotojo darbas ne tik sukurti tobulą šventę. Bet ir apgalvoti dalykus, apie kuriuos kiti nepagalvotų. Juolab, jaunieji šventės dieną neturi sukti galvos dėl nieko, išskyrus savo svarbiausią gyvenimo „Taip“. Nuotaka neturi galvoti, kur gauti pleistro, jei nutrynė batelis, arba, ar jaunikis turės nosinaitę nusišluostyti prakaitui – mano ir mano komandos darbas, projektuoti galimas situacijas ir apie viską pagalvoti iš anksto.
– Kokia vestuvių organizavimo dalis jums patinka labiausiai? Kuo ji yra ypatinga?
– Visas vestuvių organizavimas man yra ypatingas. Didžioji dalis vestuvių organizavimo vyksta su telefono ir prie kompiuterio, todėl visada džiugina, kai dar pavasarį prasideda gyvas bendravimas, važiavimas į lokacijas, kvietimų siuntimas. Tada matau tą ilgai lauktą rezultatą, kuomet pamatau absoliučiai visą savo darbą ir kaip tai yra įgyvendinama. Be abejonės – geriausia organizavimo dalis bendras visos šventinės dienos rezultatas ir šypsenos jaunavedžių bei svečių veiduose.
– Užsiimate visu planavimu, ar yra aspektai, kuriuos turi suplanuoti pati pora?
– Tokių dalykų beveik nėra. Esu iš tų organizatorių, kuris planuoja nuo pat pradžios iki pat pabaigos: nuo pirmo susitikimo su būsimais jaunavedžiais iki pat vestuvių vakarinės dalies. Porai nereikia planuoti nieko, jeigu jie nenori, tačiau jei yra noras prisidėti prie savosios šventės – mielai kartu neriame į pasakos kūrimą.
Beje, galiu pasidžiaugti, kad kuo toliau, tuo labiau į vestuvių planavimą aktyviai įsitraukia ne tik būsimos nuotakos, bet ir vyrai. Jie dalyvauja susitikimuose, domisi dekoru, maisto meniu, atlikėjais, įsitraukia į priesaikų rašymą. Šiemet dar nesu turėjęs poros, kai į planavimą nertų tik nuotaka, kas mane labai džiugina. Praeityje mačiau, kaip jaunikiai neįsitraukia į planavimą ir tik atėję į savo vestuves pamato, kaip atrodo jų šventė.
– Ar pasitaikydavo situacijų, kuomet jaunųjų įnoriai skyrėsi? Kaip sprendėte šią problemą?
– Tai yra pasitaikantis momentas, kuomet viena pusė mato vienaip, o kita – kitaip. Tokiu atveju diskutuojame, o mano darbas yra rasti bendrą gražiausią ir geriausią sprendimą. Pavyzdžiui, nuotaka nori vestuvių su sėdima vakariene, o jaunikis nori kitokio, laisvesnio, labiau vakarėlio formato. Tuomet ieškome kompromiso – žiūrime, kiek svečių, kokio jie amžiaus, kiek yra vyrensių svečių, kuriems reikėtų užtikrinti sėdimas vietas.
Tai šiuo atveju pasiūlyčiau išskaidyti erdvę į dvi dalis: butų parengiama erdvę su sėdimomis vietomis ir daug poilsio zonų, kuriose būtų, taip vadinama, lounge zona, baro staliukai – erdvė pokalbiams, šokiams, jaukumo potyriams, bei, žinoma, linksmybėms. Tokiu būdu tai būtų ir laisvas formatas, ir tuo pačiu metu sėdimos vakarienės momentas. Nėra neišsprendžiamų situacijų!
– Ar tiesą, jog gražiai šventei reikia daug pinigų? Už kiek galima suorganizuoti šventę su vedėjas, dizainerių drabužiais ir skaniausiu maistu? Kokį biudžetą, jūsų nuomone, tam reikėtų skirti?
– Viskas priklauso nuo norų ir galimybių! Graži šventė gali būti surengta tiek už didžiulį, tiek už kuklesnį biudžetą. Viskas priklauso nuo poreikių: jeigu šventėje yra norima turėti ypatingai žinomus fotografus, garsius dekoratorius, populiariausius Lietuvos atlikėjus, pačią šventę organizuoti prabangiame viešbutyje, viloje ant jūros kranto – tai faktas, kad šventė kainuos daugiau negu kuklesnė, kurioje neišvysime žinomiausių šalies atlikėjų bei kitų prabangių elementų.
– Ar žmonės, organizuodami šventes, yra linkę taupyti?
– Taupymas yra visuomet ir pas visus, kas, mano manymu, yra visiškai normalus dalykas. Visada pasakau, kuriose vietose galima sutaupyti ir kur geriau netaupyti. Galiu pasakyti, kad žmonės netaupo vakaro vaišių sąskaita. Maistui yra skiriamas ypatingai didelis dėmesys – geriau, kad jo būtų mažiau, bet jis būtų kokybiškas, negu kalėdinio pobūdžio stalai, apkrauti farširuotomis vištomis.
– Už kokią sumą esate organizavęs didžiausią šventę, o už kokią – mažiausią, tačiau jaukiausią? Papasakokite, kokios jos buvo?
– Įspūdinga suma (nusišypso), neįvardinsiu skaičių, bet galiu pasakyti, kad už tiek galima nusipirkti labai neprastą namą sostinėje: gėlės į Lietuvą vilkikais keliavo tiesiai iš Olandijos, nuotakos suknelė keliavo iš mados namų buvo lydima apsaugos automobilių, nes tiek nuotakos suknelė, tiek aukštakulniai buvo inkrustuoti daugybe deimantų. Taip pat buvo pakviesti pasaulinio garso atlikėjai bei vedėjai, kurie Instagram’e turi virš 5 milijonų sekėjų. Vestuvės truko 3 dienas, jos vyko Lietuvoje, privačioje erdvėje, o kai kurie svečiai atskrido su privačiais lėktuvais.
Kalbant apie pastarąją šventę su kuklesniu biudžetu, kuris buvo apie 15–20 tūkst. eurų, tai buvo tikrai labai jaukios vestuvės. Šventėje daug dėmesio skirta poros susipažinimo istorijai, jų draugams. Šventė buvo ne tik apie jaunuosius, bet ir apie jų artimuosius, kas suteikė nuostabaus jaukumo. Nebuvo per daug dekoro elementų, vestuvinė ceremonija vyko bažnyčioje viename iš mažesnių Lietuvos miestelių, nuotakos brolis nustebino atliekamomis saksofono melodijomis, ko ji visiškai nesitikėjo, atvažiavo svečiai, kurie iš pradžių sakė negalintys dalyvauti šventėje, bet padarė siurprizą. Yra jauku ir nuostabu, kuomet artimieji surengia malonias staigmenas jauniesiems.
– Kokie atlikėjai šventėse yra geidžiamiausi? Kokios jų kainos?
– Praeitų metų vienas geidžiamiausių atlikėjų buvo Donatas Montvydas, kuris yra dažnas svečias vestuvėse. Jo kaina priklauso nuo to, ar jis pasirodys su gyvo garso grupe ar ne. Taip pat vestuvių šventėse dažnai pasirodo Gabrielius Vagelis, Vaidas Baumila, Justinas Jarutis ir kiti žinomi atlikėjai.
– Kokios švenčių vietos yra populiariaurios Lietuvoje?
– Vienos dienos šventėms – labai populiarus yra Vilnius ir jo senamiestis, tačiau ne tik jis yra pagrindinė mano klientų švenčių lokacija. Kiti miestai jau irgi neužleidžia pozicijų. Tarkim, Kauno apylinkės turinčios nuostabių lokacijų gamtos apsuptyje –taip pat populiarius pasirinkimas. Žinoma, visada dominuoja šalies dvarai bei pajūrys.
– Kokios vestuvių tendencijos išryškėjo labiausiai per šį pusmetį?
– Iš tiesų nėra vienos aiškios tendencijos. Galiu drąsiai pasakyti, jog mano organizuojamų švenčių pagrindinė tendencija yra unikalumas. Su kiekviena pora ieškome išskirtinumo ir dar nematytų elementų jų šventei. Žmonės jau nebebijo naudoti ryškių spalvų, juodos spalvos, tad galiu pasakyti, jog nebėra rėmų, į kuriuos „turime“ įtilpti. Niekas jau negalvoja, ką apie juos pasakys, jeigu jų šventėje vyraus tarkim juoda spalva.
Yra dar viena tendencija, apie kurią verta paminėti. Jaunieji dažnai kvietimuose nurodo aprangos kodą.
– Ar Lietuvoje esančios vestuvinės tendencijos stipriai skiriasi nuo užsienio tendencijų? Kokios tai tendencijos?
– Iš tiesų skirtumas yra nedidelis, nes mes tikrai neatsiliekame nuo pasaulio. Kaip ir viso šalys turime savo tradicijų, bet juk tai mus ir daro unikalius. Pavyzdžiui, tėvų pasitikimas su duona ir druska. Bet juk tai taip gražu!
– Kokį klausimą Jums dažniausiai užduoda jaunavedžiai?
– Visada stengiuosi, kad po pirmo susitikimo liktų kuo mažiau klausimų, o susitikimo metu aš spėčiau į juost atsakyti dar net neišgirdus klausimų. Jeigu tai yra bažnytinė ceremonija, dažnas klausimas yra „Kurioje pusėje turi eiti nuotakos tėtis?“.
Kalbant apie išvažiuojamo pobūdžio santuoką, pagrindinis klausimas yra „Liutaurai, kaip mes galime padaryti kitaip, kad mūsų ceremonija išsiskirtų?“. Ir padarome!
– Kokiais žodžiais galėtumėte apibūdinti vestuvių verslą?
– Be galo įdomus ir gražus. Niekada nenuobodus ir kupinas kūrybos. Jaučiuosi labiau nei savo rogėse.
