Renginio nepraleido Lina Anušauskienė, Liucina Rimgailė, Živilė Gallego, Žilvinas Grigaitis, Inga Žuolytė, Jolanta Talaikytė, Arnoldas Remeika, Jolanta Rimkutė, Alvyda Jasilionytė, Valda Bičkutė, Rūta Loop, Lina Bražinskaitė, Rūta Andre, Aistė Andrijauskaitė, Nora Lapinskienė ir kiti. Renginį vedė pastaraisiais metais sėkmingai nacionalinio „Eurovizijos“ konkurso finaluose pasirodanti atlikėja Justė Kraujelytė.
„LueL“ kūryba sulaukia dėmesio dėl itin novatoriško požiūrio į liną, jo apdirbimą, visi gaminių dizainai kuriami, atsižvelgiant į tvarumo aspektus. Šio ženklo kolekcijose nepamatysite etno elementų, o tiesiog išvysite savitai interpretuotą lietuviško kodą atspindį. Visgi, šį kartą kūrėjos naudojo lengvesnius siluetus, be to įvedė ir romantiškas detales, lietuviškos gamtos spalvas.
Pagrindinis šio vakaro akcentas buvo tvarumas, visų pirma dėl to, jog pats linas yra laikomas tvariu audiniu. Tai be galo kokybiškas audinys ir itin populiarėjantis žymiausių pasaulio mados ženklų tarpe, kuris, be visų savo teigiamų devėjimo prasme savybių, atliepia ir aiškias tvarumo bei žiedinės ekonomikos savybes.
Lininis audinys – ekologiškas, nes tai visiškai beatliekinis produktas, gamtai ir ekologijai nesudarantis jokio žalingo poveikio. Na, o sudėvėtas lininis audinys gali būti biologiškai skaidomas ar kompostuojamas, todėl „įvykdęs“ savo gyvavimo ciklą gamtai paliks kur kas mažesnį taršos pėdsaką nei kiti tekstilės audiniai. Visai netrukus „LueL“ komanda žada savo sekėjus supažindinti, kaip vartotojui ne tik devėti ir mėgautis rūbais, bet kokiais tvariausiais būdais reikėtų atsisveikinti su sudėvėtu drabužiu.
Vakaro svečiai turėjo galimybę susipažinti ne tik su tvarumo idėjas skleidžiančia mada, bet ir grožio priemonėmis, kuriose gausu natūralių ir ekologiškų ingredientų. Renginio partnerio, natūralios kosmetikos iš Provanso „L’Occitane“, salelėje buvo galima susidėlioti sau tinkamų grožio bei geros savijautos kelioninių produktų krepšelį.
Vakaro svečiai bendravo apie tai, ką jiems reiškia tvari mada ir be kokių drabužių neįsivaizduoja vasaros kelionių lagamino.
„Man pačiai tvarumas yra be galo svarbi tema, stengiuosi propaguoti tvaraus gyvenimo principus, tiek apsipirkdama, tiek naudodama ir atnaujindama senus daiktus, tiek rinkdamasi sceninius drabužius, – po renginio sakė jo vedėja, dainininkė Justė Kraujelytė. – Jaučiu didelę atsakomybę dėl mūsų planetos ateities ir tikiu, kad mažų mažiausiai visiems privaloma susipažinti su novatorišku požiūriu bei išmanyti tekstilės pramonę, stengtis formuoti savo spintą, teikiant pirmenybę tvariems gaminiams.“
Šią vasarą atlikėja ketina surengti keletą savo akustinių pasirodymu visoje Lietuvoje, o taip pat ir suktis trumpametražio filmo pagal naujausio, rudenį pasirodysiančio albumo, muziką kurybiniame procese.
„Nekantrauju dalintis naujomis dainomis su savo gerbėjais, bet kitaip nei anksčiau, šiemet mano planuose ir pasimėgavimas atostogomis Lietuvos miškuose bei prie Baltijos jūros. Gamta stipriai įkvėpia kurti, leidžia pabėgti nuo miesto šurmulio, tad tikiuosi, kad tai pajaus ir klausytojai, su kuriais susitiksiu savo koncertuose“, – sakė Justė, kurios lagamine visuomet randa vietos ir šviesių spalvų lino suknelė.
„Pritariu tvarumo idėjoms. Manau, kad reikia tausoti aplinką ir mažinti drabužių vartojimą. Labai vertinu ilgai tarnaujantį kokybišką rūbą, dėl to turiu nemažai neutralių spalvų drabužių, kad būtų lengva derinti spalvas“, – sakė kino prodiuserė Živilė Gallego, beje, „LueL“ kurtu lino kostiumu ir pati vilkėjusi „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų ceremonijoje, kurios metu jos prodiusuotas ilgametražis vaidybinis filmas „Per arti“ pripažintas metų geriausiu. Moteris sakė apdovanojimų ceremonijoje jautusis ir patogiai, ir kartu šventiškai, vilkėdama lino drabužius. Liną Živilė ypatingai mėgstanti šiltuoju sezonu, turinti kelias vasarines sukneles, kurios yra itin patogios.
Renginyje apsilankęs komunikacijos ekspertas Arnoldas Remeika, turintis daugiau nei dešimties metų patirties tarptautinėje mados pramonėje, sakė, tikintis, kad netvarios mados, kaip ir netvaraus, perteklinio, gamtai kenkenčio, vartotojiško gyvenimo būdo dienos jau suskaičiuotos.
„Visi, ir vartotojai, ir mados kūrėjai bei gamintojai – anksčiau ar vėliau turės tapti tvariais, mąstyti ekologiškai. Mes visi turėsime mažiau ir atsakingai vartoti, reikalauti iš gamintojų maksimalaus skaidrumo ir atsakomybės, patys keisti savo pasaulėžiūrą, jeigu to dar nepadarėme. Aš pats, kalbant apie madą, ne pirmus metus stengiuosi turėti mažiau, bet kokybiškų ir ilgaamžių daiktų, beveik nevartoju ir savo eurais nepalaikau greitosios mados produkcijos, domiuosi ką ir kodėl perku, nemažai viešai kalbu apie tvarumą ir raginu tai praktikuoti kitus, ypač jaunimą, kurio įpročiai tik formuojasi“, – teigė A. Remeika.
Šiam tikslui buvo dedikuoti ir mokymai vyro įkurtame edukaciniame projekte „Suprasti madą“, kurį po penkerių metų sėkmingos veiklos ką tik pardavė: jį vystys jau kiti žmonės.
Arnoldas įsitikinęs, kad linas jau gerą dešimtmetį pasauliniame mados kontekste išgyvena tikrą renesaną. Praeityje jam darbo reikalais teko dalyvauti mados savaitėse ir pramonės naujovių parodose Paryžiuje, Niujorke, Milane, Londone – ten lino kūrėjų ir gamintojų iš mūsų kraštų matydavo gana dažnai.
„Ko gero, Lietuvoje linas daugybę metų buvo nepelnytai pamirštas, nors tikrai turėtume juo didžiuotis. Jis buvo ir vis dar yra klaidingai siejamas su provincialumu, tarsi iš jo nebūtų galima kurti madingų ir stilingų rūbų. Tačiau šiandien Lietuvoje ir ne tik, jau galime matyti, kaip išradingai šis pluoštas yra naudojamas aukščiausios klasės mados produktams kurti. Linas išties yra audinys, iš kurio galima sukurti daug ką įdomaus, ne tik patalynę ar staltiesę“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasak mados žinovo, jam yra tekę matyti tokių lininių rūbų kolekcijų, kurios dėl įmantraus kirpimo, audinio apdirbimo technologijų, spalvų paletės atrodė itin šiuolaikiškai ir madingai. „Čia gal tik mes pratę manyti, kad su lininiu rūbu tik pievomis per Jonines lakstyti galima“, – šypsodamasis sakė Arnoldas.
Verslo įvaizdžio konsultantė, lektorė Alvyda Jasilionytė teigė pritarianti tvarumo idėjoms mados srityje, nes ji susijusi su labai daug kitų pramonės šakų: žemės ūkio, logistikos, gamybos, prekybos ir kt.
„Mada yra ne tik kūrėja, bet ir teršėja. Laikas prisiimti atsakomybę gamintojams, vartotojams ir rinkodaros specialistams“, – įsitikinusi žinoma moteris. Alvyda sakė, greitosios mados parduotuvėse besilankanti labai retai, o jei ten užsukanti, tuomet ieško natūralaus pluošto drabužių.
„Dažniausiai perku geros kokybės madingus drabužius neutralios spalvos arba madingos spalvos klasikinio silueto drabužius – tokie drabužiai ilgainiui nepraranda savo vertės. Renkuosi natūralaus pluošto drabužius, tarkim, vilnos, lino-medvilnės, lino-šilko. Neretai drabužius siūdinuosi pas siuvėjus, dizainerius, jei reikia, nevengiu persiūti ar kitaip atnaujinti rūbą. Paprastai apsiperku vintažinėse ir komiso parduotuvėse, užsuku ir į dėvėtų drabužių parduotuves ieškodama kokybiško audinio drabužių“, – pasakojo A. Jasilionytė.
Pašnekovė pastebėjo, jog technologijos padeda sukurti modernesnius, šiuolaikiškesnius gaminius, kurie labiau atitinka šio laikmečio vartotoją, išgauti kitokius siluetus. Naujos dizaino ir konstravimo technologijos leidžia efektyviai panaudoti audinį ir mažiau lieka atraižų – tai tvaru.
Fotografės ir jogos mokytojos Rūtos Andre gyvenime tvarumas užima svarbią vietą. Prieš keletą metų moteros organizuodavo renginius, kuriuose moterys apsikeisdavo ar parduodavo savo nenešiojamus drabužius. „Juk būna taip, kad moteris nusiperka emocionaliai kokią nors suknelę, o po to ji nenešiojama kabo spintoje. Išmesti gaila, o užsidėti kaip ir nėra progos ar noro“, – moterų spontaniškus pirkinius komentavo R. Andre. Pasak jos, linas – pati tvariausia medžiaga ir jo gaminiai puikiai tinka vasarai. Moteris itin vertina lino ir šilko derinius.
„Neslėpsiu, mėgstu nešioti lino drabužius. Turiu ir savo mamos jaunystės suknelę, kurią šiandien mielai pati dėviu. Kuomet važiuoju atostogauti, į lagaminą įsimetu lininius marškinius bei tuniką“, – sakė Rūta..