Kai Anne Lise sėdi prie staklių, viskas vyksta sklandžiai. Tekstilės dizainerė susikaupusi blizgančią giją įterpia tarp daugelio dešimčių siūlų, vertikaliai ištemptų ant rėmo. Tai Anne Lise daro pagal popieriaus lape pažymėtą pavyzdį. Jame yra skaičių kodai, kurie nurodo, kokius siūlus reikia pakelti, kad jie galėtų būti perverti per kitą. Šį kone juvelyrinį procesą moteris kartoja šimtus kartų, kol po daugelio valandų sukuriamas išskirtinis modelis.
Prancūzė Anne Lise dirba „Lesage“ – nuo 2002-ųjų „Chanel“ priklausančioje tekstilės audimo ateljė. Ji įsikūrusi naujoje mados namų būstinėje šiaurės rytinėje Paryžiaus dalyje. Čia prieš kiekvieną naują kolekciją gaminami prototipai medžiagos, kuri jau daugelį metų yra neatskiriama „Chanel“ įvaizdžio dalis, – tvidas.
„Savo archyve turime apie 20 tūkst. tvido audinio pavyzdžių“, – sako „Lesage“ Tekstilės skyriaus vadovė Laura Arguelles.
Jie audimo specialistų darbų demonstravimo salėje sudėti į lentyną su šimtais juodų stalčių. Keletą jų atidariusi L.Arguelles ištraukia kelias medžiagos skiautes. Viena – su spalvotomis pintomis juostelėmis, kita – juodos odos, į kurią įterpti kartu susiūti užtrauktukai.
„Kiekvienas gali išmokti audimo technikos, bet ne kiekvienas turi kūrybingumo gyslelę ir medžiagų bei spalvų pojūtį. Kai kas nors man paskambina ir užsako medžiagą, kuri turi atrodyti kaip Nicos paplūdimys 17 valandą, iškart įsivaizduoju spalvas, medžiagas ir modelį“, – teigia L.Arguelles.
Medžiaga, kurią dabar audžia darbuotoja Anne Lise, priklauso prie paprastesnių. Bet jai tenka iššūkis išgauti atspalvį, kurio nori „Chanel“ mados namų kūrybos direktorė Virginie Viard (61 m.). Prancūzė rudens kolekcijai sugalvojusi kažką išskirtinio. Paryžiaus laikinų parodų salėje „Grand Palais Ephemere“, kurioje prieš dvejus metus kovą buvo pristatyta kolekcija, V.Viard viską apvilko tvidu. Šviesiai rudos žemės spalvos kėdės, juodos sienos, išmargintos languotais raštais. Tokia aplinka sukūrė tarsi rėmus kolekcijai, kuri buvo panaši į daugybės tvido medžiagos variacijų paradą.
Buvo pademonstruota 70 modelių, tarp jų ir ilgas vyriškas paltas. Jis, siekiantis beveik iki žemės, buvo pasiūtas iš medžiagos, kurią išaudė Anne Lise. Šiam mados šou „Chanel“ kūrybos direktorė pirmiausia pageidavo medžiagos, kuri atrodytų kaip vyriška. Juk kadaise iš tvido pasiūtus drabužius nešiojo tik vyrai. Bet iki tol, kol Coco Chanel (1883–1971) neatrado moterims šios medžiagos, kurią pavertė savo prekės ženklu.
Tvidas atsirado Škotijoje XIX šimtmetyje. Iš pradžių iš šios medžiagos siūtus drabužius nešiojo valstiečiai, nes ji patogi, patvari ir saugojo nuo britiško oro kaprizų. Pirmieji audinio pavyzdžiai buvo išausti iš ševiotų (baltasnukių avių veislė, savo pavadinimą gavusi nuo Ševioto kalnų Škotijoje. – Red.) vilnos. Medžiaga buvo sunki ir tamsių spalvų. XX a. pr. tvidas tapo įvairesnis ir iš kaimo atkeliavo į miestus. Atsirado naujų pavyzdžių, medžiaga tapo lengvesnė, ne tokia grubi ir jau ryškių spalvų.
Bet už tai, kad dabar moterys nešioja įvairių spalvų, kitokios struktūros tvidą, jos dėkingos legendinei Coco Chanel. Šį audinį dizainerė atrado trečiajame dešimtmetyje įsimylėjusi Vestminsterio hercogą Hugh Richardą Arthurą Grosvenorą (1879–1953). Prancūzei patiko elegantiški tvido švarkai, kuriuos aristokratas nešiojo žvejodamas ir medžiodamas savo dvare Škotijos kaime. Ji nusprendė medžiagai suteikti naują gyvenimą lengvais ir skirtingų struktūrų siūlų deriniais.
Pasauline įžymybe Coco Chanel atrastas tvidas tapo 1954-aisiais, kai ji sukūrė elegantišką kostiumėlį, vadinamą „Tailleur“. Jį sudarė pieštuko formos sijonas iki kelių ir dėžutės formos švarkas. Abu pasiūti iš tvido. Šis ne tik elegantiškas, bet ir patogus modelis greitai tapo populiarus, buvo milijonus kartų kopijuojamas. Iki šiol tvidas dažnai apibūdinamas kaip Coco Chanel audinys. Nesvarbu, ar tai būtų prabangaus prekės ženklo, ar pigių modelių parduotuvių tinklo drabužis. Norėdama gauti pramoniniu būdu gaminamų medžiagų, kurios kaip pirminiai pavyzdžiai kuriami Pantine (komuna šiaurės rytiniame Paryžiaus priemiestyje. – Red.), L.Arguelles nuolat skrenda į Prancūzijos pietvakariuose esantį Po miestą.
Čia įsikūręs fabrikas ACT3. Jis, kaip ir „Lesage“, nuo 2014-ųjų priklauso „Metiers d’Art“ įmonėms – „Chanel“ rankų darbo manufaktūroms. Fabrikui vadovauja iš Austrijos kilusi Maria Messner. Jos misija – kiekvieną audinį iš Paryžiaus pagaminti dideliais kiekiais. Didžiulėje fabriko salėje stovi 20 pramoninių ritmiškai dirbančių audimo staklių. Tačiau gamyba visiškai be žmogaus rankų neįmanoma, nes „Lesage“ audiniai pernelyg sudėtingi.
„Kitų gamybos procesų metu vienas asmuo prižiūri daugelį įrenginių, tik ne mūsų fabrike. Čia vienoms audimo staklėms aptarnauti reikalingas mažiausiai vienas asmuo. Turi būti prižiūrimas kiekvienas audinio siūlas“, – pabrėžia M.Messner.
Ant vienų staklių įtemptas naujos „Cruise“ kolekcijos audinys. Jo išskirtinumas – šifono juosta, ant kurios yra spaudinys „Coco Chanel“. Užrašas turėtų likti kuo matomesnis, todėl staklės negali juostos pernelyg įtempti. Bet tradicinės, įprastinės, staklės dirba tuo pačiu greičiu, kad audiniai būtų kuo lygesni. M.Messner užduotis – pergudrauti mašinas. Jai pavyko drabužių segtukais nustatyti skirtingą siūlų įtempimo lygį. Austrė pasitelkia ir nesudėtingas kompiuterių programas, kurios padeda valdyti staklių greitį.
„Nėra tokio audinio, kurio negalėtume pagaminti. Kai užsakymas labai sudėtingas, audžiame itin lėtai. Jau turėjome medžiagų, kurių per dieną galėjome pagaminti tik pusantro metro“, – tvirtina M.Messner.
Įmantriausių, brangiai kainuojančių audinių pavyzdžius ji įrėmino tarsi meno kūrinius ir eksponuoja gaminių demonstravimo salėje. Pavyzdžiui, tamsų tvido audinį, į kurį įaustos tikros paukščių plunksnos. Audžiant jį svarbiausia buvo nesulaužyti trapių plunksnų. Daugiausia laiko prireikė išausti juodos ir baltos spalvų tvidą, iš kurio stori vilnos siūlai kyšo kaip kilpos.
„Iš pradžių bandėme siūlus ištraukti šukomis, bet nepavyko. Tuomet juos teko traukti rankomis kaip kilpas ir po vieną. Tai turėjo daryti tas pats asmuo, nes kiekvienas siūlus traukia vis kitaip“, – pasakoja M.Messner.
Standartinis tvido audinys „Chanel“ mados namuose neegzistuoja. Dėl to, kai kuriama nauja kolekcija, L.Arguelles ir M.Messner triūsia vis prie naujų tvido variantų. Legendinių mados namų kolekcija be tvido? To „Chanel“ kolekcijose tikrai niekada nebus.
