Karalienė – stipri moteris. Jai nereikia prašyti, pati pasiima, ko nori, arba jai atnešama ant sidabrinio padėklo. Juk visi suvokia, kad ji – karalienė.
Ji niekada nesiskundžia, visada po ranka, vaizdžiai sakant, turi ginklą, kad apgintų tai, kas jai brangu. Niekada nesiteisina, nes jei padaryta, vadinasi, taip reikėjo.
Pripažįsta savo klaidas ir už jas atsako. Bet niekada neatsiprašinėja, neišduoda savų ir niekuomet nemeluoja. Intriga – o, taip, melagingos paskalos – niekada. Ištikus nelaimei pašaliniams nerodo savo ašarų, išskyrus artimiausius. Ar reikia rodyti savo liūdesį, neigiamas emocijas, juk kiekvienas turi savų bėdų?
Per sutuoktinio Edinburgo kunigaikščio Pilypo (1921–2021) laidotuves Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II gedėjo viena. Prie jos niekas nepriėjo, kad dar labiau neįskaudintų įkyria užuojauta.
Karalienės tipo moteris visada turi paslaptį ir niekada neleis niekam pažvelgti į jos sielos gelmes. Būtent dėl to taip žavi ir traukia: apie ją norisi žinoti daugiau, iš jos pasimokyti ir tiesiog pabūti šalia.
Tokio tipo moteris ne visada auklėjama rūmuose ar aristokratų šeimoje. Bet visuomet jos elgesio pagrindas – savigarbos jausmas ir savivertė. Prancūzijos kino žvaigždė Catherine Deneuve (79 m.) kilusi iš aktorių šeimos. Ji du kartus atsisakė tekėti už mylimojo aktoriaus Marcello Mastroianni (1924–1996). Prancūzė žinojo, kad jis nebus jai ištikimas.
M.Mastroianni susitarė su savo žmona dėl skyrybų – tai jam, italui ir katalikui, reiškė žygdarbį. Išnuomojo C.Deneuve butą Paryžiuje, kur įsikūrė su ja ir jų dukra Chiara. Didžiausia visų laikų Italijos kino žvaigžde vadinamas M.Mastroianni tiesiog maldavo prancūzų gražuolės tekėti už jo.
Catherine sutiko su viena sąlyga – Marcello turi būti jai ištikimas. Ji nenorėjo atrodyti juokingai, sulaukti pašaipų ir būti nuolat apgaudinėjama žmona. Ji žadėjo jam ištikimybę ir šio žingsnio laukė iš jo. M.Mastroianni pasielgė garbingai ir nieko nežadėjo.
„Tuomet nebus santuokos!“ – atsakė Catherine.
Po kelerių metų jie išsiskyrė. Daugelis moterų pasakytų: „Na, ir kvailė, juk visi vyrai neištikimi. Ir dėl to skirtis? Nejau dėl to negalima gyventi kartu?“
Ar jos teisios? Tikrai ne. Juk ne visi vyrai ir jau tikrai ne visoms moterims neištikimi!
Kitos tvirtintų, kad meilė – svarbiausia. Vadinasi, C.Deneuve nemylėjo M.Mastroianni.
Ne, mylėjo, bet jos savivertės ir savigarbos jausmai buvo stipresni. Karalienės elgesį visada lemia protas. Tai – jos išskirtinis bruožas. Ji neatsisakys jos asmenybę žlugdančios santuokos tik dėl reikšmingo tikslo, svarbesnio už meilę. Pavyzdžiui, valstybės interesų. Bet jokiu būdu ne dėl pinigų.
Karalienės tipo moteris leidžia sau viską ir jai tai galima. Jai atleidžiama už tai, ko nebūtų atleista kitai. Holivudo žvaigždė Grace Kelly (1929–1982) – grakštumo, subtilios elegancijos ir žavesio įsikūnijimas.
Ji buvo kilusi iš žinomos šeimos. Tėvas – daugkartinis olimpinis irklavimo čempionas, motina – sporto trenerė, brolis – olimpinis irkluotojas, JAV olimpinio komiteto prezidentas.
G.Kelly patiko seksas ir vyrai, ji turėjo artimų santykių su daugeliu filmų partnerių, režisierių. Palaikė ryšius iškart su keliais meilužiais – tai juos liūdino ir skaudino. Bet nė vienas jų nelaikė G.Kelly amoralia. Jie buvo pasirengę stovėti eilėje prie jos meilės guolio ir jį dalytis su kitais. Nieko nepadarysi, juk ji – karalienė! Karalienės tipo moteris turi meilužių. Bet ji niekam ir niekada nepriklauso. Jos palankumas – tai vyrų statuso ženklas.
Kai Monako kunigaikštis Rainier III (1923–2005) vedė G.Kelly, jam nebuvo svarbu, kad ji nėra nekalta mergaitė. Nors ši aplinkybė būtina monarcho sutuoktinei. Jis galvojo, kaip gražiai įveikti šią kliūtį. Monako kunigaikščiui padėjo medikai, kurie nusprendė, kad jo būsimoji sutuoktinė nekaltybę prarado dėl pomėgio jodinėti. Monako monarchas žinojo, kad ji sugebės būti gera žmona ir mokės elgtis, kaip dera karalienei visų keblių situacijų metu. Rainier III neapsiriko.
Karalienės tipo moteris niekada neužtraukia gėdos savo vyrui, net jei jis kvailys. Juk sakoma: vyras ir žmona – abu labu tokie. Tad jei gyveni su juo, ir tu tokia pat. Meilužių G.Kelly turėjo, kai buvo laisva. Kai tapo kunigaikštiene Gracia Patricia, elgėsi, kaip pridera jos statuso moteriai, – Monako kunigaikščio sutuoktinei ir trijų vaikų motinai.
Kodėl karalienės tipo moterų lieka vis mažiau?
Atsakymas paprastas: ja tapti ir išlikti sunku, reikia įdėti daug pastangų.
Taip, karalienė beveik visada laimi ir pasiekia savo tikslą. Bet šio veržlaus laiko moterys renkasi greitai pasiekiamus ir paprastus gyvenimo kelius. Ar ne patogiau būti nuskriaustai ir už tai reikalauti atlygio?
Būti karaliene – vadinasi, turėti stiprią valią. Dabar žodžių „valia“, kaip ir „pareiga“, vis dažniau atsisakoma.
Gal dabar atėjo tokio tipo moterų kaip Sasekso kunigaikštienė Meghan Markle (41 m.) laikas? Iš pažiūros švelnių katyčių, kurias reikia gelbėti, globoti, saugoti ir ginti? Bet kai reikia, jos parodo ir savo aštrius nagučius!
