– Kur šiuo metu gyvenate – name ar bute?
– Bute. Esu turėjusi du namus, mano dabartinis gyvenimo partneris Nerijus Vernickas irgi yra turėjęs namą. Šiame gyvenimo etape turime tvirtą nuostatą, kad nebenorime namo, mums nereikia perteklinių dalykų. Ta vartotojiškumo politika niekur neveda, toks turtas įpareigoja tave jam tarnauti.
Užtat esame laimingi turėdami labai kompaktišką ir jaukų butą. Jis yra Juodšiliuose, šalia Vilniaus. Tos vietovės net nežinojau, kol nenusipirkau ten buto.
– Kokia interjero stilistika jums artimiausia?
– Kadangi butą pirkau visiškai tuščią, buvo įdėti tik langai, turėjau galimybę jį įsirengti pagal savo viziją, tai man buvo svarbu.
Mano draugas yra tolimųjų reisų vairuotojas. Kai mudu susipažinome, o bute dar vyko remontas, kartu su juo keliavau po Skandinaviją pusantro mėnesio. Ir man paliko labai didelį įspūdį, kad toje šaltoje aplinkoje – tada buvo gūdi žiema – visi namai spinduliavo jaukia šiluma, nebuvo nieko nereikalingo. Ir mums labai prilipo tas skandinaviškas stilius. Taigi butas įrengtas klasikiniu skandinavišku stiliumi.
– Ar būsto dydis turi įtakos jūsų savijautai? Ar jis atspindi jūsų asmenybę?
– Taip, turi įtakos mano savijautai. Aš jaučiuosi gerai, kai jį galima sutvarkyti per 15 minučių. Kadangi esu socializmo „pasekmė“, turbūt, kaip ir dauguma žmonių, prasidėjus didiesiems pokyčiams (po nepriklausomybės atgavimo. – Aut.) pasidaviau gigantomanijai. Mano ir buvusio vyro sodo namas buvo 400 kv. m dydžio. Kaip tokį prižiūrėti?!
Užtat dabar su draugu džiaugiamės kompaktišku butu, kuriame viskas protingai suprojektuota. Kadangi jis nedidelis, tik 30 kv. m, pirmas žingsnis buvo pasisamdyti interjero dizainerę, kuri būstą suprojektavo pagal mano viziją. Taip, jis atspindi mano asmenybę.
– Ar dažnai pertvarkote erdves, perstumdote baldus?
– Ne, nes neseniai čia gyvename. Bet tokį pomėgį tikrai turiu.
– Iš kur semiatės įkvėpimo kurdama asmeninę erdvę? Ar tariatės su dizaineriais?
– Esu vizualė, todėl turiu asmeninį matymą. Bet taip pat tariuosi ir su dizaineriais, ir su suaugusiais savo vaikais, kurie turi puikų skonį ir siūlo visokių idėjų. Į pagalbą pasitelkiu ir internetą.
– Mėgstate, kai namuose vyrauja ramybė ar kai jie triukšmingi?
– Ir taip, ir taip. Man, kaip meno žmogui, reikia asmeninės erdvės ir visiškos ramybės, kad galėčiau susikaupti, susidėlioti mintis. Bet lygiai taip pat mėgstu šurmulį, šventes, svečius.
– Kaip apibūdintumėte jaukius namus?
– Jaukiuose namuose pirmiausia viskas turi būti suderinta, neperkrauta. Man šio būsto jaukumą sukuria ir tai, kad daugumą baldų surinko Nerijus savo rankomis.
– O stilingus?
– Stilius – labai slidus dalykas. Stilių yra tiek daug įvairių ir skirtingų, kad aš būčiau labai atsargi sakydama, jog tai yra stilinga, o tai – ne. Nėra vieno stiliaus, kuris tiktų, patiktų ir priliptų visiems. Tai labai asmeniška.
– Išvardinkite kelis daiktus, be kurių neįsivaizduotumėte interjero.
– Paveikslai. Originalūs, ne reprodukcijos. Man svarbūs asmeniniai daiktai, pavyzdžiui, senelių nuotrauka. Bute turbūt nėra nė vieno atsitiktinio daikto, jie visi yra apgalvoti. Man patinka daiktai, kurie turi savo istoriją.
– Ar iš kelionių mėgstate parsivežti daiktų, kurie tampa interjero dalimi?
– Išaugau iš šito. Su buvusiu vyru tai mėgome. Bet vieną dieną pamačiau, kad mūsų namai labiau primena muziejų, o ne namus, yra perkrauti įvairių daiktų, kurie nebūtinai dera tarpusavyje.
– Ar galima jūsų būste išvysti širdžiai brangių daiktų?
– Taip. Tai ir minėta senelių fotografija, ir paveikslai, ir šviečiantis gaublys, kurį padovanojau Nerijui. Tai buvo viena jo svajonių nuo vaikystės. Kai pamačiau, iš karto nupirkau ir padovanojau, kaip jam pasakiau, visą pasaulį. Dabar tas gaublys – ir dalinis mūsų miegamojo apšvietimas. Jis išreiškia ir mūsų santykius, ir santykį į pasaulį, ir pomėgį keliauti.
– Pakalbėkime apie knygų lentynas. Ar jos būtina interjero dalis, ar galite be jų apsieiti?
– Ne. Knygas mėgstu nuo vaikystės, bet visai prie namų yra biblioteka, kuri išlaisvina nuo tokio dalyko kaip knygų kaupimas namuose. Aš bet kada galiu pasiimti knygą iš bibliotekos ir perskaičiusi ją ten grąžinti. Namuose knygų yra minimaliai.
– Namai ir gėlės. Koks jų santykis?
– Irgi išaugtas epizodas. Po skyrybų dar ilgai turėjau gėlių. Bet aš labai mėgstu keliones, o tada gėlės tampa rūpesčiu. Taip, namuose yra vienas brangaus žmogaus man dovanotas vazonėlis su gėlėmis, kurios neįtikėtinai gražiai žydi.
– Ką renkatės – dušą ar vonią?
– Dušą, tiktai dušą.
– Kokia muzika dažniausiai skamba jūsų namuose?
– Labai įvairi – nuo roko iki klasikos. Muzikoje, kaip ir kitur, man svarbu kokybė. Nuo 2013 m. nežiūriu televizoriaus, nes tai viena priklausomybių, kuri suvalgo mūsų laiką. Užtat namuose dažniau skamba muzika.
– Ar jūsų namuose yra meno kūrinių – paveikslų, skulptūrų?
– Taip. Tai darbai, parsivežti iš Šri Lankos. Aš visada už tai, kad namuose būtų originalių kūrinių.
– Gal prisimenate, koks buvo pirmasis jūsų įsigytas meno kūrinys?
– Neprisimenu. Turėčiau atkasti daug dalykų, kad atsakingai pasakyčiau, kada buvo įsigytas pirmasis.
