Majami Biče 1997 m. liepos 15-ąją apie 8 val. 30 min. po savo rytinio pasivaikščiojimo iki laikraščių kiosko G.Versace ėjo namo.
Ant prabangios, į rūmus panašios „Casa Casuarina“ vilos laiptų penkiasdešimtuosius metus ėjusį mados dizainerį pakirto žudiko Andrew Cunano šūviai.
Atsisveikinimo su mados genijumi ceremonija vyko Milano katedroje. Į paskutinę kelionę G.Versace išlydėjo muzikos legenda Eltonas Johnas, atlikėjas Stingas su žmona, topmodeliai Naomi Campbell, Carla Bruni, Eva Herzigova, kolegos Giorgio Armani, Gianfranco Ferre, Karlas Lagerfeldas, Valentino, įtakingiausia mados pasaulio persona, amerikietiškosios „Vogue“ versijos vyriausioji redaktorė Anna Wintour, Johno Fitzgeraldo Kennedy jaun. žmona Carolyn Bessette, viena garsiausių G.Versace klienčių – Velso princesė Diana. Jie susipažino tuo metu, kai ji jau buvo išsiskyrusi su savo sutuoktiniu Charlesu.
G.Versace padėjo Velso princesei sukurti naują įvaizdį, daug prisidėjo, kad drovi Diana taptų stiliaus ikona.
Versace šeimai neliko laiko gedėti dėl netekties. Jaunesniajai seseriai Donatellai Versace (67 m.) teko perimti mados namų kūrybinės direktorės naštą.
Vyresnysis brolis Santo turėjo rūpintis šeimos įmone ir lemti jos naują ateitį be Gianni.
Genijaus vardas dingo iš etikečių, mados namai „Gianni Versace“ tapo „Versace“. Taip yra iki šiol, nors šeima bendrovei jau nevadovauja.
Taip nusprendė „Versace“ prezidentas S.Versace. Jis 2018 m. gruodžio 31-ąją pasitraukė iš mados namų, kuriuos ir padėjo kurti.
Dabar S.Versace rūpinasi savo įkurtu fondu „Santo Versace“, išleido autobiografinę knygą „Broliai“ („Fratelli“).
Pateikiame interviu su S.Versace.
– Prieš daugiau nei 25 metus buvo nužudytas jūsų brolis Gianni Versace. Kokie prisiminimai išliko iš jo mirties dienos?
– Žinau, kad buvome Romoje, kaip tik tada ruošėmės mados šou ant Ispanijos laiptų. Kai sužinojau apie tragediją, tiesiog nenorėjau ir negalėjau patikėti. Tam, kuris anuomet sakė „Gianni mirė“, atsakiau: „Gianni nemirė – jis nemirtingas.“ Su Donatella iškart išvykome į Majamį.
– Dėl brolio netekties neturėjote laiko gedėti, turėjote imtis veiklos.
– Taip, Majamyje prisiminiau, ką anksčiau buvome aptarę su Gianni: ką daryti atsitikus blogiausiam. Abu norėjome būti kremuoti, todėl sutvarkiau viską, ko reikia. Nuvykau į krematoriumą ir pats nuspaudžiau mygtuką, kad karstas su Gianni palaikais pajudėtų į kremaciją. Galiu pridurti, kad Gianni nuolat rūpinausi – nuo pirmųjų jo, dizainerio, žingsnių iki paskutinio kelio. Aukso spalvos urna su jo pelenais dabar stovi „Casa Versace“ – Milano mados kvartale, „Versace“ būstinėje.
– Netekęs Gianni netekote ne tik jaunesniojo brolio, bet ir svarbiausio šeimos įmonės asmens.
– Mados bendrovė vadinosi „Gianni Versace“, bet iš tikrųjų jai vadovavo du asmenys. Vienas buvo atsakingas už kūrybinę dalį, kitas – verslo sprendimus. Tvirtinimas, kad turėjau rūpintis tik finansine „Versace“ dalimi, yra paviršutiniškas ir neteisingas – rūpinausi viskuo. Gianni ir mane siejo didžiulis pasitikėjimas – Gianni buvo mano atvaizdas, buvome tarsi dvi obuolio pusės.
– Prekės ženklą kartu sukūrėte. Kaip viskas prasidėjo?
– 1972-aisiais ant podiumo pademonstruota pirmoji Gianni moterų drabužių kolekcija. Bet dar ne jo vardu. Jo pirmąją sutartį aš išsiderėjau, nes jau tuomet turėjau universiteto ekonomikos studijų diplomą. Po ketverių metų pamaniau, kad jam jau pribrendo laikas galvoti apie nuosavą liniją „Gianni Versace“.
– Kaip šūviai Majamyje pakeitė jūsų gyvenimą?
– Ta diena iš esmės pakeitė ne tik mano gyvenimą, bet ir požiūrį į gyvenimą. Iki 1997 m. liepos 15-osios mano darbas reiškė ne darbą, o tik džiaugsmą, didelę aistrą – tvyrojo nuostabus lengvumo jausmas, niekas negalėjo mūsų sustabdyti. Po Gianni mirties nebeliko džiaugsmo, užsidegimo. Tai buvo tik darbas, pareiga, kurią vykdžiau, kad išsaugočiau Gianni darbą ir bendrovės turtą.
– Praėjusių metų gruodžio 2-ąją jūsų brolis būtų šventęs 76-ąjį gimtadienį. Jei būtų gyvas, kaip dabar atrodytų jo indėlis į madą?
– Gianni buvo amžinas jaunuolis, nors ir 50-ies. Jaunatviškos dvasios, stiprus ir ryžtingas. Jis norėjo viską žinoti, į viską gilinosi. Šis bruožas veikiausiai nebūtų pasikeitęs.
Gianni indėlį į madą, jo palikimą vis dar galima matyti ant kiekvieno podiumo. Tiesą sakant, juo daugiau praeina laiko, juo labiau studijuojami jo darbai ir kitų kruopščiai analizuojami. Jauni mados kūrėjai skiria Gianni savo kolekcijas, jo darbai tikrai nemirtingi.
– Ar esate pagalvojęs, kokia būtų „Versace“ mados namų kryptis, jei brolis būtų gyvas?
– Dėl to jau seniai buvo apsispręsta. Tik keturios dienos iki Gianni mirties apsilankiau JAV investiciniame banke „Morgan Stanley“, kur kalbėjausi dėl pirminio viešojo akcijų siūlymo. Ir jau 1997 m. kovą buvo priimtas sprendimas dėl „Versace“ ir „Gucci“ susijungimo. Būtume sukūrę pirmąją itališką prabangos salą.
Abu prekės ženklai puikiai papildo vienas kitą: „Versace“ – drabužiais, „Gucci“ – aksesuarais. Kūrybinė dalis būtų iškart patekusi į dviejų mados genijų rankas: Gianni – „Versace“ ir Tomas Fordas – „Gucci“. Bet liepos 15-oji užkirto kelią atsirasti šiai prabangos grupei, turėjusiai visiškai pakeisti mados industriją ne tik Italijoje, bet ir pasaulyje. Po Gianni mirties Donatellai teko ant savo pečių užsikrauti didžiulę šio nelengvo palikimo naštą.
– Savo puslapį bendrovės istorijoje užvertėte 2018-aisiais, kai šeimos prekės ženklas „Versace“ buvo parduotas.
– Taip, baigiau savo darbą ir nuo to laiko patyriau daug malonių akimirkų! Koronaviruso pandemijos metu savo gyvenimo centrą perkėliau į Romą, kur gyvena mano žmona.
Nuo 2005-ųjų, kai su ja susipažinau, baigėsi mano asmeninio gyvenimo krizė, prasidėjusi po Gianni mirties.
Dabar galiu sakyti, kad susigrąžinau tą energiją ir stiprybę, kurią turėjau, kai sukūriau mados namus. Su Francesca prasidėjo naujas mano gyvenimas. Bet tik pardavęs „Versace“ mados namus galiu skirti laiką visiškai kitai veiklai. Jaučiuosi jaunesnis nei bet kada ir vėl norisi išbandyti ką nors nauja.
– 2022-ųjų pavasarį įkūrėte fondą „Santo Versace“. Kodėl?
– Iš pirmosios santuokos susilaukiau dviejų vaikų, bet su Francesca jų neturime. Tad bendras fondas mums kaip „bambino“ – mūsų vaikas. Esu fondo prezidentas, ji – viceprezidentė. Norime tęsti socialinį įsipareigojimą, tai, kas man buvo svarbu jau anksčiau.
Beje, Italijoje buvau ir „Operacija šypsena“ prezidentas. Tai – projektas, kuris vaikams su suskilinėjusiomis lūpomis, gomuriu sugrąžino juoką.
– Iš meilės jums advokatė Francesca De Stefano atsisakė vadovaujančiojo darbo Italijos ekonomikos ministerijoje.
– Ji – nepaprasta moteris, dabar visą dėmesį sutelkusi į mūsų fondą ir mane. Esu jai dėkingas, kad rūpinasi manimi, mano sveikata, mityba ir dar daug kuo. Juk man jau 78-eri. Kas šešis mėnesius abu tikrinamės sveikatą. Nors Francesca 25 metais jaunesnė, įvertinant rezultatus visada išgirsta žodžius: „Tavo vyras jaunesnis nei tu.“ Dėl to ji labai laiminga.
– 2014-aisiais per savo 70-ąjį gimtadienį įteisinote santykius. Lemtingasis „taip“ bažnyčioje, kuris buvo suplanuotas 2020-ųjų birželį, nebuvo ištartas dėl koronaviruso pandemijos. Ar pakartosite?
– Būtinai. Francesca yra labai religinga, ji ir mane sugrąžino į tikėjimą. Civilinę santuoką ji laiko sutartimi, vedybos be sakramento jai nėra vedybos. Taigi, vestuves švęsime šiais metais. Tai bus naujas mano gyvenimo puslapis ir noriu juo pasidalyti su visu pasauliu!
