Nepaminėta lieka viena svarbi detalė – net ir karščiausios tendencijos atvėsta nesulaukusios kito pavasario, o vilčių, kad nebemadingi drabužiai bus perdirbti ir atgims naujais paklausiais gaminiais – vos vienas procentas iš šimto. Kaip netapti planetos teršėju, kai siela šaukiasi naujų spalvų ir siluetų? Dalinamės penkiais patarimais iš televizijos laidos „Atliekų kultūra“ pašnekovų lūpų.
Pirmasis jų – neapsikrauti drabužiais-vaiduokliais, kurie tik kabos kažko laukdami, tačiau taip ir nesulauks progos papuošti savininką. Realiai įvertinkite savo galimybes vilkėti viską, ką turite ir pertekliaus neįsileiskite pro namų duris!
„Anksčiau drabužius pirkdavau labai dažnai, kol suvokiau, kad tai yra blogas įprotis, o ne realus poreikis. Susimažinau garderobą iki trijų džemperių – juos nešioju pastoviai. Pripratau prie vieno įvaizdžio ir palaikau jį – taip atrandu daugiau laiko kitiems mane džiuginantiems dalykams“, – savo patirtimi pasidalino Vilniaus dailės akademijos Mados dizaino studentas Erikas Marcinkevičius.
Antrasis patarimas – atsinaujinti renkantis drabužius iš atiduotuvių, mainų stotelių, dėvėtų drabužių platformų. Taip neskatinsite perteklinės gamybos ir suteiksite šansą drabužiams, kuriems gresia būti sudegintiems kaip tekstilės atliekos.
„Mano pačios drabužių spinta lūžta nuo gausos ir nuolat su savimi tariuosi, kaip išlaikyti tvarką. Stengiuosi nebenešiojamus rūbus atiduoti į stoteles „DĖK’ui“ ir viliuosi, kad jie toliau bus smagiai dėvimi.
Kita vertus, atiduotuvės yra perpildytos tekstile ir net ir puikūs rūbai kartais nesulaukia savo šanso – neįmanoma nepastebėti šios realybės. Todėl verta pabandyti atnaujinti, pataisyti mėgstamus drabužius“, – sekmadienio laidoje mintimis dalinsis vilnietė Indrė Makauskaitė, drabužius kurianti iš atraižų.
Pirmenybę teikti natūraliems, kuo vienalytiškesniems, kokybiškiems gaminiams kviečia atliekų tvarkymo specialistas Aurimas Uldukis.
„Mada formuoja nuolatinį norą atsinaujinti. Tai yra ydinga. Atsinaujinant reikėtų galvoti ne apie spalvas ir kirpimus, o apie tai, kokia bus drabužio lemtis, kai jo niekam nebereikės.
Tarkime, medvilnė yra organinis pluoštas. 100 proc. medvilnės gaminį būtų galima netgi sukompostuoti, bet jei sudėtyje būtų bent pora procentų poliesterio, jis ilgiems metams nugultų dirvoje.
Kuo pluoštas įvairesnis, kuo daugiau papildomų detalių kaip sagos, užtrauktukai, blizgučiai, kniedės, tuo perdirbimo galimybių lieka mažiau“, – atkreipė dėmesį Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovas A. Uldukis.
Dar vienas Aurimo patarimas – tinkamai naudotis tekstilės atliekų konteineriais. Ten neturėtų pakliūti šlapi, nešvarūs, tepaluoti, dažais ištepti audiniai. Jie gali suteršti visą konteinerio turinį ir užkirsti kelią pakartotiniam panaudojimui.
Su pavojingomis medžiagomis sąlytį turėję drabužiai turi būti priduodami didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, purvini drabužiai prieš metant į konteinerį išskalbiami, o drėgni – išdžiovinti.
Rinktis kokybiškus, ilgaamžius drabužius – toks yra dainininko Aleksandro Dirmanto patarimas. Tokie gaminiai nepabos po mėnesio ar dviejų, priešingai, džiugins ne vienerius metus.
Darbui scenoje Aleksandras turi penkis skirtingų atspalvių švarkus, trejas kelnes ir dvi poras batų – to pakanka, kad jau penkioliktus metus derintų juos tarpusavyje ir nesijaustų nei pats morališkai pasenęs, nei taip galvotų apie savo drabužius.
Rubrika „Man rūpi“ pasakos apie „DĖK’ui“ galerijoje eksponuojamą tvarių dovanų Vilniui parodą „Septynios begalybės“, o paauglės Fausta ir Gabrielė pasitikrins savo žinias apie buitinių atliekų rūšiavimą.
Prisijungti prie jų galite sekmadienį 18:30 val. įsijungę tvaraus gyvenimo būdo laidą „Atliekų kultūra“ per „Lietuvos ryto“ televiziją.
