Joje moteris dalijasi linksmais vaizdo įrašais, kurių fone skamba žinomos lietuviškos dainos. Viena iš jų – grupės „Biplan“ daina „Labas rytas“. Sužinoję apie tokį kandidatės elgesį grupės nariai išreiškė nepasitenkinimą ir teigė savo dainas politinėse reklamose be sutikimo naudoti draudžiantys.
„Aš esu dėl to labai piktas. Nežinau, kaip tai traktuoti, nes čia yra nesuvokiamas paprastumas žmogaus, kad tiesiog jeigu galima, tai kodėl nepasiimti tos dainos ir neužsidėti „TikToke“ kaip garso takelio savo politinei reklamai. Čia yra rodomas neišprusimas ir nesuvokimas, kad reikia atsiklausti tokių dalykų“, – lrytas.lt situaciją komentavo atlikėjas ir tokius kandidatės veiksmus prilygino vagystei.
Maksas Melmanas apie tai, jog politinėje reklamoje skamba grupės „Biplan“ daina pamatė tada, kai socialiniuose tinkluose tuo pasidalijo žurnalistas Andrius Tapinas.
Į tai žinomas vyras kaipmat sureagavo ir nuomone pasidalijo socialiniuose tinkluose.
„Tai – atėmė žadą“, – pirminės reakcijos neslėpė atlikėjas.
Maksas Melmanas tikisi, jog kandidatė į miesto tarybą susipras ir pašalins vaizdo įrašą, kuriame skamba grupės „Biplan“ daina. Priešingu atveju atlikėjas žada imtis teisinių veiksmų.
„Kol kas nesame su ja susisiekę. Manau, kad kai ji pamatys mūsų įrašą, jai užteks proto visa tai pašalinti. Nukentėjome ne tik mes, bet nukentėjo ir dar eilė atlikėjų, kadangi ji dalijos ne vienu video ir su ne viena kitų atlikėjų daina. Visi į tai turėtų sureaguoti. Tikiuosi, kad ji visa tai pašalins, o jei ne – mes konsultuojamės su teisininkais, kokių veiksmų dėl to galime imtis“, – apie tolimesnius veiksmus pasakojo jis.
Viešojoje erdvėje pasklidus informacijai apie galimai neteisėtus kūrinių naudojimo politinėje reklamoje sureagavo ir LATGA. Pasidalijusi pranešimu spaudai, asociacija priminė tiek politikams, tiek jų reklaminių kampanijų rengėjams, kad naudoti autorių kūrinius (muzikos ar dailės kūrinius, filmų ištraukas ar kadrus, poetų eiles, citatas iš romanų ir t. t. ir pan.) kaip ir bet kurioje kitoje, taip ir politinėje reklamoje galima tik gavus autorių ar kitų teisių turėtojų (pavyzdžiui, paveldėtojų ar leidėjų) leidimą. Tai galioja tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių kūriniams.
„Tai pat norime akcentuoti, kad mes, kolektyviai autorių teises administruojančios organizacijos, licencijų dėl kūrinių panaudojimo reklamoje neišduodame. Kalbant apie socialinius tinklus, savo kūrinius į juos ir į kitas platformas keliantiems muzikantams patariame atidžiai skaityti sąlygas, susijusias su autorių teisėmis“, – situaciją komantavo LATGA direktorė Laura Baškevičienė.
Pasak L. Baškevičienės, politinė reklama dažniausiai yra susijusi ne tik su turtinėmis, bet ir su neturtinėmis autoriaus teisėmis.
„Pagal ATGTĮ, autorius turi teisę prieštarauti dėl bet kokio jo kūrinio iškraipymo ar kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę). Be to, autorius gali visai nenorėti, kad jo kūriniai ir jo vardas būtų siejami su tam tikromis politinėmis organizacijomis ar asmenimis, kurių pažiūroms autorius nepritaria. Kalbant apie politinę reklamą, į mus besikreipiantys autoriai dažniausiai nenori, kad jų kūriniai iš principo būtų naudojami politiniais tikslais ir tai nieko bendro neturi su autoriniu atlyginimu“, – patirtimi dalijosi LATGA vadovė.
5 svarbios taisyklės
LATGA politikams bei jų reklamos kampanijas kuriantiems specialistams siūlo prisiminti keletą svarbių taisyklių.
Pirma taisyklė. Įsigalėjęs mitas, kad internete („Facebook“, „YouTube“ ir pan.) paviešintą kūrinį galima imti ir naudoti be jokios sąžinės graužaties. Ypač, jeigu sudominęs intelektinis turinys nepažymėtas „copyright“ ženkliuku. Tiesa kitokia – negali daryti ką nori su turiniu, kurį radai internete. Patariame nenaudoti internete surastų kūrinių nei reklamose, nei kur nors kitur. Kai susitarsite dėl leidimo, autorius pats atsiųs kokybišką kūrinio kopiją.
Antra taisyklė. Netikėkite mitais apie tai, kad neatsiklausus galima naudoti 15 proc. dailės kūrinio ar kelias sekundes muzikos kūrinio. Ar jūs naudojate visą kūrinį, ar tik nedidelę jo dalį, jūs vis tiek turite gauti paties autoriaus ar jo teisių paveldėtojo leidimą.
Trečia taisyklė. Jeigu praėjo daugiau nei 70 metų po autoriaus mirties ir turtinės teisės nebegalioja, tai kūrinį naudoti galima, tačiau nereiškia, kad jį galima iškraipyti, keisti, nes neturtinių teisių galiojimas yra neterminuotas. Jeigu kilo idėja perdaryti Leonardo Da Vinci „Moną Lizą“, prieš įgyvendindami ją labai pasvarstykite, ar tikrai norite ginčytis teismuose su Italijos valdžios institucijomis, kurioms patikėta saugoti senų kūrinių neliečiamybę.
Ketvirta taisyklė. Nenaudokite ne tik Lietuvos, bet ir užsienio autorių kūrinių, manydami, kad „gal niekas nepastebės“. Pasaulis darosi vis globalesnis, visuomenė sąmoningesnė, technologijos tobulesnės, tad informacija apie kūrinio vagystę lengvai gali pasiekti bet kurį autorių bet kuriame pasaulio kampelyje.
Penkta taisyklė. Neieškokite kokių nors išimčių autorių teises ginančiuose įstatymuose, nes reklamoms (net ir socialinėms!) jos negalioja. Pamirškite tokius stebuklingus žodžius kaip „parodija“, „edukacija“ ar „citata“, kuriais taip mėgstama žongliruoti bylose, susijusiose su autorių teisių pažeidimais. Jie tikrai neišgelbės, kai autorius jums pareikš pretenziją dėl neteisėto kūrinio panaudojimo politinėje reklamoje.
