Dizaineris ir jo partneris verslininkas Pierre’as Berge (1930–2017) Marakeše pirmą kartą apsilankė 1966-ųjų vasarį. Jau netrukus pora šiame mieste nutarė įsigyti namą. Marakeše dizaineris apsilankydavo kiekvieną gruodį ir birželį, čia kurdavo savo kolekcijas. Tiesa, meilę Afrikai kūrėjas širdyje nešiojosi nuo vaikystės – jis gimė ir užaugo Alžyre.
„Vieną rytą pabudome, ir nušvito saulė. Maroko saulė, kuri apšviečia kiekvieną įdubą ir kampą. Giedojo paukščiai, sniegu padengti Atlaso kalnai plytėjo horizonte, į mūsų kambarį veržėsi jazminų ir rožių aromatai. Niekada nepamiršime šio ryto, nes jis tam tikra prasme nulėmė mūsų likimą“, – yra sakęs P.Berge, su kuriuo Y.Saint Laurent’as susituokė 2008-aisiais.
Yves’as ir Pierre’as namą dekoravo turguose rastais daiktas, jį pakrikštijo „gyvatės namu“. Gyvatė puikavosi namo valgomajame, ją dizaineris piešė ir ant iš Maroko draugams siunčiamų laiškų, atvirukų. Namas ribojosi su žemės sklypu, kuris buvo vadinamas „citrinų sodu“. Šiandien apie laimingas kartu išgyventas Yves’o ir Pierre’o akimirkas byloja nutilusios namo sienos, o mados legendos kūrybą įprasmina netoliese esantis muziejus.
– Pirmą kartą lankėtės Marakeše. Kokį įspūdį paliko šis miestas, Y.Saint Laurent’o palikimas?
– Y.Saint Laurent’o gyvenime Marakešas buvo išskirtinis. Iš pradžių man buvo sunkoka suvokti, kokia ta įtaka galėjo būti. Anksčiau ne kartą teko lankytis Maroko miestuose, tokiuose kaip Kasablanka, Rabatas, Agadyras. Dabar, kai pirmą kartą lankiausi Marakeše, bandžiau suprasti, kuo jis ypatingas.
O Marakešas tikrai kitoks nei kiti Maroko miestai. Jame susijungia Afrika ir Europa. Dar galima pasakyti, kad Marakešas yra labai afrikietiškas, beduinų gyvenimą atspindintis miestas, pasižymintis išskirtine trauka ir spalvomis. Tiesa, mieste, miestiečių drabužiuose, maiste, prieskoniuose vyrauja raudona spalva. Čia nėra dangoraižių, itin daug panašių pastatų, kitaip nei kitų Afrikos šalių miestuose, šiuo klausimu Marakeše vyrauja tvarka. Manau, kad šis aspektas galėjo padaryti įtakos Y.Saint Laurent’o kūrybai.
Kai Y.Saint Laurent’as atvyko į Marakešą, jam spalvos taip pat paliko didžiulį įspūdį. Pirmą kartą jis čia apsilankė 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai jau buvo įkūręs mados namus ir pristatęs pirmąją vardinę kolekciją. Dizainerio namas yra centrinėje miesto dalyje, šalia jo – išpuoselėtas parkas, kuriame dabar įsikūręs Yves’o Saint Laurent’o muziejus. Jis priklauso Yves’o Saint Laurent’o fondui, kuris rūpinasi kūrėjo palikimu. Pasaulyje yra du šio kūrėjo muziejai: vienas jų įsikūręs, žinoma, Paryžiuje, o kitas – Marakeše. Dizaineriui priklausęs namas nėra paverstas muziejumi.
– Kaip atrodo muziejus?
– Muziejaus dizainas išskirtinis. Jis – nedidelis, jį tikrai galima apeiti per pusantros valandos. Čia yra nemaža edukacinė erdvė, kino salė, kurioje rodomas dokumentinis filmas apie Y.Saint Laurent’o karjerą. Sužinojau, kad dizaineris prisidėdavo ir prie interjero kūrimo. Labiausiai jo talentas šioje srityje atsiskleidė kuriant teatro dekoracijas.
Muziejaus ekspozicija keičiama kas šešis mėnesius. Šįkart ją sudarė paveikslai, fotografijos, žvaigždžių linkėjimai ir apdarai, atspindintys tam tikrą dizainerio kūrybos raidą. Buvo pristatytos specifinės dizainerio kolekcijų dalys, kurios buvo kuriamos Marakeše, taip pat pademonstruoti drabužiai, įkvėpti Maroko kultūros, kaip antai baltos suknelės, labai dideli papuošalai. Jeigu neklystu, iš viso buvo eksponuojama apie penkiasdešimt apdarų. Kadangi ekspozicija buvo atvira, ji buvo itin saugoma.
Muziejuje yra ir įspūdingas knygynas, kuriame parduodamos visos apie Y.Saint Laurent’ą išleistos knygos. Taip pat veikia botanikos sodas, į kurį patenkama už papildomą mokestį. Galima lankytis tik muziejuje, tik botanikos sode arba abiejuose.
– Paminėjote interjerą. Ką dar naujo sužinojote apie dizainerį?
– Pabrėšiu, kad muziejuje labai gerai sudėliota archyvinė medžiaga. Įsiminė tai, kad dizaineris kūrė daug teminių kolekcijų, skirtų tiek Afrikai, tiek Azijai, tiek Europai. Įspūdį paliko faktas, kad 1998-aisiais, Prancūzijoje vykstant pasaulio futbolo čempionatui, prieš finalą stadione buvo pristatyta 300 Y.Saint Laurent’o modelių – taip buvo pagerbta 40 metų trunkanti jo karjera. Pasaulio čempionatą stebėjo daugiau kaip du milijardai žmonių.
Plačiai nušviesta istorija apie tai, kaip dizaineris, pirmą kartą pristatydamas vyrams skirtus kvepalus, įsiamžino nuogas. Paaiškėjo, kad dėl to Prancūzijoje buvo kilęs didelis skandalas, kai kuriose šalyse fotografija net buvo uždrausta!
– Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį prieš vykstant į Y.Saint Laurent’o muziejų, Marakešą?
– Į muziejų pavyko patekti gana paprastai. Vis dėlto, kaip buvo teigiama, į jį driekiasi ilgos eilės, norint pamatyti kolekciją kartais tenka laukti keletą valandų. Be to, saugumo sumetimais ribojamas muziejaus lankytojų skaičius. Bilietus į muziejų galima pirkti vietoje. Įdomu tai, kad kaina vietiniams ir užsieniečiams skiriasi. Norint patekti tik į muziejų bilietas turistams kainuoja apie dvylika eurų, o norint išvysti ir sodus kaina siekia virš dvidešimt eurų. Vietiniai moka perpus mažiau.
Vykstant į Maroką reikėtų žinoti, kad tai yra tikra grynųjų pinigų šalis. Marakeše nedidelis tinklinių viešbučių pasirinkimas, veikia daug nedidelių svečių namų. Vis dėlto šiame mieste tikrai galima išvysti daug prabangos.
Šiuo metu iš Rygos oro uosto į Marakešą galima nuskristi tiesiogiai. Kai skridau, pusę lėktuvo keleivių sudarė lietuviai.
