– Jūsų diena neprasideda be...
– Pasirąžymo. Čia toks rytinis meilės sau ritualas.
– Kas jus labiausiai gąsdina?
– Kai esu rami, nelabai kas ir gąsdina. Gąsdina viskas tuomet, kai esu pervargusi, neišsimiegojusi ar ne savo vietoj. Arba kai gaunu tai, ko norėjau, bet, pasirodo, man ne to reikėjo.
– Kas jums suteikia sparnus?
– Fantazija ir kūryba. Laikas su artimiausiais. Namai ir pauzės. Atsinaujinimas ir šventė. Pavyzdžiui, gimtadienį švęsti ne vieną vasario dieną, o visą mėnesį, jį kelti ne tik sau, bet jo džiugesiu dalytis su kitais. Ne tyliai, o su muzika, koncertuose. Tai ir darysiu šiais metais pradedant nuo vasario 10-osios.
– Kas labiausiai pykdo?
– Mano ribos ir vidiniai erzeliai. Nesupratingumas ir smurtas aplinkui. Stengiuosi keisti, ką galiu, ir mokausi priimti tai, kas nuo manęs nepriklauso.
– Gražiausias išgirstas komplimentas?
– Man komplimentai yra labai asmeniška ir visada turi antrą dugną arba humoro atspalvį. Pavyzdžiui: iš kur tu atsiradai? Dar vienas svarbiausių komplimentų, kai paauglys sūnus pasako atvirai, kad kažko nenori daryti. Pasitikėjimas ir atvirumas, žaismingumas, o ne kaukės bendraujant – štai man geriausi komplimentai.
– 3 dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?
– Ryšys, saulė, kūryba, žmonės.
– 3 žodžiai, geriausiai jus apibūdinantys?
– Generatorius (idėjų), žaisminga, mąsli.
– Geriausios atostogos buvo...
– Praėjusią vasarą. Keliavau viena, šmirinėjau Berlyne ir bandžiau jaukintis vienatvę užsienyje. Paauglystėje esu patyrusi panikos ataką kitoje šalyje, tad dar turiu ką veikti šiuo klausimu.
– Kur slypi laimė?
– Čia. Tikrai. Laimė, kad tiesiog esi.
– Pats beprotiškiausias dalykas, kurį esate padariusi dėl meilės?
– Skridau į Naująją Zelandiją. Nors ten su meile nieko neišėjo, aplankiau savo svajonių šalį.
– Gražiausias vaikystės prisiminimas?
– Būdama penkerių metų bėgu kažkur Gruzijoje nuo kalno per traškantį laukinių tulpių lauką. Matyt, iš ten kilo mano „Aukso pieva“.
– Koks buvo pirmasis jūsų darbas?
– Bilietėlių plėšymas čekų lunaparke Palangos Senosios gimnazijos stadione.
– Kokia mėgstamiausia jūsų spalva?
– Dabar mėgstu derinius. Visokie įmanomi žalios, mėlynos ir kavos su pienu spalvų deriniai.
– Geriausias vaizdas Lietuvoje?
– Tikrai gamta. Nuo kalno, į krioklius, į upę, į tolį.
– Kas jus gelbėja nuo rutinos?
– Spontaniškumas ir projektinė veikla.
– Geriausias išgirstas patarimas?
– Jei kas nors erzina kitame, visada matyk jį kaip veidrodį to, kas yra paties viduje. Per kitą gali save skaityti kaip knygą.
– Kada pastarąjį kartą verkėte?
– Vakar trečią kartą žiūrėdama filmą „Įsikūnijimas“. Dėl to, kad į filmą atėjome keliolika giminių ir galėjau apkabinti labai pasiilgtą sesę.
– Ko labiausiai savyje nemėgstate (mėgstate)?
– Kuo toliau, tuo labiau priimu tą komplektą, kuris yra, kuris tą dieną atsitinka.
– Už ką jaučiatės dėkinga prabėgusiems metams?
– Už šiandien. Už sūnų, kuris „per negaliu“ ruošia pamokas, kad ramiau širdy būtų mokykloje. Už naują gyvenimo etapą, kuris padeda išsigryninti tai, apie ką yra mano muzika ir apskritai visa kūryba. Kad gyva – visomis prasmėmis. Ir dar – kad jaučiuosi reikalinga.
