Kai oda dėl šalčio pašiurpsta (vadinamoji žąsies oda), pradedame drebėti. Vasarą prakaituojame, kad organizmas atvėstų. Dėl šio gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos sąlygų esame itin lankstūs Žemės planetos gyventojai, rašo žurnalas „Stilius plius“.
Gyvūnai taip pat gali prisitaikyti prie nepalankiausių klimato sąlygų. Bet kaip augalai atlaiko ilgas sausras, stiprius saulės spindulius, iki šiol buvo mažai žinoma. Tol, kol tyrėjai nenukreipė savo žvilgsnių į vadinamąsias adaptogenines (lot. „adaptare“ – prisitaikyti) medžiagas, kurios augalams suteikia galią prisiderinti prie gamtos sąlygų.
Adaptogenus drąsiai galime vadinti gynybinėmis medžiagomis, nes jie padeda augalams ir grybams prisitaikyti prie stresinių aplinkos sąlygų. Šios medžiagos daro organizmus atsparesnius teršalams, bakterijoms, virusams, grybelinėms ligoms ir atremia jų antpuolius.
Augalams nauda, o mums, žmonėms?
Geroji žinia: įrodyta, kad adaptogeninės medžiagos daro poveikį ir žmogaus organizmui. Dar iki to laiko, kai šis terminas nuskambėjo pirmą kartą, įvairių kultūrų žmonės augalus vartojo kaip stiprinamąją priemonę.
Adaptogenai padeda pašalinti nepageidaujamą fizinį, cheminį ir biologinį poveikį, taigi ir stresą. Šios medžiagos nėra žalingos ir daro nedidelį poveikį kitoms kūno funkcijoms.
Daugelis augalų gali turėti adaptogeninių savybių, bet ne visos vaistažolės priskiriamos prie adaptogenų.
Šia sąvoka medicinoje apibūdinamos medžiagos, kurios padeda kovoti su stresu, bloga nuotaika, uždegimais, stiprina imunitetą, didina organizmo energijos atsargas.
Aktorė Meghan Markle (41 m.) prieš daugelį metų duotame interviu prisipažino, kad kartais vartodavo migdomąsias vitanijas (ashwagandha), paprastai vadinamas žieminėmis vyšniomis, kurios auga Indijoje, Viduriniuose Rytuose ir kai kuriose Afrikos dalyse.
Amerikiečių modelis, kanadiečių popmuzikos atlikėjo Justino Bieberio (28 m.) žmona Hailey Bieber (25 m.) mėgsta gaminti. Į sriubas ji deda papildomų energijos šaltinių – dažinių ciberžolių ir imbierų.
Austrijos aktorė Ronja Forcher (26 m.) savo „Instagram“ paskyroje atskleidė, kad geria „auksinį pieną“ su dažinėmis ciberžolėmis ir miežių želmenimis. Tai – priemonė nuo odos problemų, su kuriomis aktorė susidūrė dėl koronaviruso pandemijos metu privalomo kaukės nešiojimo.
„Auksinį pieną“ geria ir vokiečių modelis Toni Garrn (30 m.), išgarsėjusi mados industrijoje po 2008-aisiais pasirašytos išskirtinės sutarties su „Calvin Klein“.
„Mano šeima skyrė didžiulį dėmesį natūraliai medicinai. Dėl to jau vaikystėje sužinojau ne tik apie žmonių, gyvūnų ir augalų tarpusavio poveikį, bet ir „Dievo vaistinę“, – sako Vokietijos aktorė Esther Schweins (52 m.).
Jos tėvynainės populiariosios muzikos atlikėjos Stefanie Hertel (43 m.) gerą savijautą palaiko adaptogenai – ypatingos žolelės, kurias ji renka. Jos padeda dainininkei kovoti su stresu, nemiga, stiprina imunitetą. S.Hertel į savo valgiaraštį dažnai įtraukia imbierus ir ciberžoles.
Airių kilmės amerikiečių aktorė ir modelis Olivia Wilde (38 m.) veido priežiūrai naudoja tradicinei Indijos medicinai ajurvedai žinomą terminalia chebula – plaukuotųjų viršūklių, paplitusių Pietų ir Pietryčių Azijoje, adaptogeną.
Vokietijos aktorė Andrea L’Arronge (65 m.) turi ajurvedos specialistės sertifikatą. Nieko nuostabaus, kad savo ir šeimos sveikatai stiprinti ji pasitelkia tradicinį indų ilgaamžiškumo meną, kuris remiasi adaptogenų galia.
Kai kas adaptogenus vadina superprieskoniais, bet tai neteisingas apibūdinimas. Pavyzdžiui, imbierai, dažinės ciberžolės ne tik pagerina maisto skonį, bet ir padeda kūnui funkcionuoti normaliu ritmu.
Kiekvieno žmogaus gyvenime veikiausiai būna metas, kai apima pernelyg didelis stresas dėl nemažėjančio darbų krūvio, nuolatinių ginčų su partneriu ar partnere, ligos ar triukšmingos aplinkos.
Daugeliu gyvenimo atvejų būtinas gebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių. Tiems, kurie patiria ilgalaikį stresą, dažnai pasireiškia įvairūs negalavimai.
Stresas gali sukelti lėtinį uždegimą, didinti neatsparumą infekcijoms, apsunkinti širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Kai esame sunerimę, organizmas išskiria streso hormoną, dėl to suintensyvėja riebalinių liaukų veikla, o tai paaštrina kai kurias odos ligas.
Adaptogenai mažina stresą ir jo ilgalaikį poveikį, padeda organizmui ir protinei veiklai geriau prisitaikyti prie esamos padėties. Jų poveikio paletė plati, nes apima ir streso palydovus, kaip antai nusilpusį imunitetą.
Mokslininkai nustatė, kad adaptogenai skatina nežymų streso sistemos aktyvumą. Tokiu būdu organizmas ateityje esant pavojui turi silpniau reaguoti į stresą. Tyrimai atskleidė, kad visi adaptogenai padeda į streso gniaužtus patekusiam organizmui. Bet skiriasi adaptogeninių augalų poveikis ir nauda.
Ženšenis – vaistinis augalas, kilęs iš Kinijos, Mandžiūrijos kalnų. Ten jis buvo žinomas ir naudojamas daugiau nei prieš 5 tūkst. metų. Nors augalas turi raudonos spalvos uogas, žmogui naudingos tik jo šaknys.
Ženšenio pavadinimas išvertus iš kinų kalbos reiškia „žmogaus šaknis“, nes savo forma primena žmogų. Kinijoje paplitusi nuomonė, kad šį vaistinį augalą kasdien turi vartoti visi, perkopę per 40 metų. Manoma, kad ženšeniai ilgina gyvenimo trukmę, nes skatina fizinį ir protinį aktyvumą, suteikia energijos.
Sunkių emocinių situacijų atvejais, pavyzdžiui, patiriant ilgalaikį psichologinį spaudimą darbe ar stresą dėl egzaminų, padeda Sibiro ženšeniai, dar vadinami velnio krūmais.
Rausvoji rodiolė ne veltui vadinama auksine šaknimi. Tai vienas stipriausių tonizuojančių augalų. Šios vaistažolės tinka darboholikams, kuriuos kamuoja pervargimas.
Rausvoji rodiolė, dar žinoma kaip rožių šaknis, grąžina jėgas po sunkių lėtinių ligų, chemoterapijos, gelbėja sumažėjus kraujospūdžiui, padeda kovoti su stresu ir nerimu.
Šios vaistažolės padeda, kai apima depresija ir liūdesys. Rausvosios rodiolės vadinamos stiprybės augalu. Vyrams pravartu žinoti, kad jos didina potenciją.
Priklausomai nuo to, koks pasirenkamas adaptogenas, galima padidinti energijos lygį, pagerinti protinius gebėjimus, pakelti nuotaiką ar sustiprinti sveikatą.
Pro specialistų akis nepraslydo ir adaptogeninės įvairių grybų rūšių savybės. Himalajų kalnuose paplitusių kininių kordicepsų preparatų, stiprinančių širdį, Kinijoje skiriama sportininkams geriau pailsėti po treniruočių.
Veiksmingu poveikiu pasižymi ir tikrinis blizgutis. Jis Kinijoje vadinamas nemirtingumo grybu ir, be kitų funkcijų, gerina širdies, plaučių, kepenų darbą, mažina riebalų kiekį kraujyje, pagerina atmintį, padeda palaikyti imuninę sistemą, normalų cholesterolio kiekį kraujyje.
Adaptogenų veiksmingumas nėra vien įsitikinimo reikalas. Apie tai byloja daugybė klinikinių studijų. Pirmiausia įrodyta, kad jie mažina stresą.
Specialistai nustatė, kad praėjus 30 min. po to, kai išgeriama rausvųjų rodiolių tabletė ar jų ekstrakto, streso hormonų išsiskyrimas nuslopinamas maždaug 4–6 valandoms. Šios vaistažolės taip pat slopina baimę ir depresines nuotaikas.
Europos vaistų agentūra (EVA) taip pat atkreipė dėmesį į adaptogenų temą ir nustatė, kokius kriterijus atitinkami augaliniai produktai turi atitikti.
Ši europinė institucija, savo nuomonę išsakiusi mokslinėmis studijomis pagrįstame pareiškime, išskyrė keturis adaptogeninius augalus: ženšenį, Sibiro ženšenį, kininį citrinvytį ir rausvąją rodiolę. Kai kurių ekspertų nuomone, 2008-ųjų sąrašą jau seniai reikia papildyti. Į jį turėtų būti įtraukta migdomoji vitanija, nes yra pakankamai studijų, kurios atskleidė šio augalo veiksmingumą streso, išsekimo ir miego sutrikimo atvejais. Kitų specialistų nuomone, – ir kininį kordicepsą ar tikrinį blizgutį, nes jų poveikis išsamiai ištyrinėtas.
Žinios apie adaptogenus nėra naujos – tūkstančius metų jie naudojami tradicinėje kinų ir indų medicinoje. Bet kodėl pastaruoju metu šiomis vaistažolėmis taip susidomėjo specialistai ir atliekama tiek daug tyrimų?
Atsakymo toli ieškoti nereikia. Gyvename skubėjimo, veržlumo, asmeninių ir profesinių tikslų siekimo laikais, tad stresas ir įtampa tapo nuolatiniais palydovais. Be to, iššūkių kelia ir pastarojo meto karinis konfliktas Ukrainoje.
Adaptogenai turi teigiamą poveikį ir psichinei sveikatai, padeda sutelkti dėmesį, nuslopinti vidinį nerimą. Tik šios vaistažolės negali nugalėti streso priežasčių. Adaptogenai – tik pagalbininkai, laikina atrama sunkių situacijų metu.
Augalinės medžiagos nėra ir psichoterapijos ar medikamentų pakaitalas. Visada būtina nuodugni šeimos gydytojo ar psichiatro konsultacija, jei yra fizinių ar psichinių negalavimų.
Parengė Ona Kacėnaitė
