Šeimai patinka šliuožti ilgomis trasomis.
Būtent tokiomis ir garsėja gražusis Ortizėjaus (Ortisei) kurortas, tad pasirinkę šią kryptį Valiūnai tikrai neapsiriko.
„Be to, sausį Italijoje didesnė tikimybė slidinėti geresniu oru. Kovo mėnesį jis geresnis Austrijoje, Prancūzijoje. Esame visur slidinėję, bet šiemet toks pasirinkimas“, – pasakojo R.Valiūnienė.
Per visą sezoną Valiūnai skrenda slidinėti du kartus: kartą – su vaikais, vėliau – ilgesniam savaitgaliui išsiruošia tik dviese.
„Savaitę deriname prie vaikų atostogų, tad pirmiausia skrendame arba sausio, arba vasario mėnesį“, – kalbėjo moteris ir prasitarė, kad šiemet jos su Rolandu laukia dar vienos slidinėjimo atostogos Prancūzijoje.
Renata slidėmis šliuožia nuo 18 metų. Dabar juokauja, kad turėdama savo vaikus tokios klaidos nepadarė ir ant slidžių pirmą kartą jie stojo būdami ketverių.
„Gyvename sportiškai. Slidinėjimas labai prapučia galvą. Kalnuose keliamės su pirmaisiais keltuvais ir slidinėjame iki kol jie baigia darbą. Anksčiau skaičiuodavome kilometrus, dabar jau nebe. Mūsų šeima įveikia visas trasas – dažniausiai renkamės raudonąsias, o jei pasitaiko juodųjų, ir jų nebijome“, – šypsosi R.Valiūnienė.
Renata pasakojo, kad vaikai kalnuose šliuožia ne tik slidėmis, bet ir snieglente. Dažnai nutinka ir taip, kad jie su patyrusiu treneriu išbando daug daugiau jėgų ir mąstymo reikalaujančią pramogą – specialia įranga čiuožia puriu sniegu už slidinėjimo trasų (angl. „off-piste“).
„Tik šiemet nepavyko, nes už trasų buvo mažai sniego. Trasose jo užteko, bet šalia jų – žolė ir akmenys“, – sakė Renata.
Moteris įsitikinusi, kad atostogos kalnuose – tikra atgaiva visam kūnui ir sielai. Toks poilsis dovanoja ir saulę, ir sportą, ir gryną orą.
„Be to, labai džiaugiuosi, kad jau kokie aštuoneri metai visi galime lygiavertiškai nuo kalno šliuožti kartu. Anksčiau mūsų vaikai individualiai mokydavosi su treneriais, bet vis tiek kuris nors atsilikdavo. Mes su Rolandu tikrai gerai šliuožiame, bet vaikai jau seniai spėjo mus pralenkti trasoje ir greičiu, ir technika. Ir šį kartą kalnuose jie porą dienų dirbo su treneriu, kad dar labiau patobulėtų, nebūtų jokių kliūčių leidžiantis trasomis“, – pasidžiaugė Renata.
Kalnai pravėdina galvą, o grįžus po slidinėjimo jaučiamas nuostabiausias nuovargis. Valiūnų šeima nepamiršta po sporto ir tinkamai atpalaiduoti kūną.
„Grįžę po slidinėjimo lepinamės baseinais, pirtimis ar sūkurinėmis voniomis. Vėliau – knygos, stalo žaidimai kartu. Tai nuostabiausia visos šeimos savaitė. Vaikai išsibarstę po užsienį, jie užaugo – kuo toliau, tuo vis mažiau tokių savaičių lieka. Tai – deimantinės atostogos“, – kalbėjo Renata.
Slidinėjimas kalnuose – gana pavojingas sportas, reikalaujantis ir didelio budrumo, atsakomybės.
„Gerai, kai viskas gerai baigiasi. Esame turėję porą lūžių, visko kalnuose būna – juk visi matome, kaip malūnsparniai skraido. Labai svarbu šliuožti su visomis apsaugomis“, – pabrėžė Renata.
Kalnų slidėmis Valiūnai mėgaujasi tik užsienyje. Lietuvoje šeima dažniausiai renkasi lygumų slides. Jomis šliuožia miškų takais arba ant užšalusio ežero Trakuose.
„Lygumų slides mėgstu nuo vaikystės, gal nuo kokių ketverių. Pamenu, kai mama prie paprastų batų prisiuvo gumytes. Šliuoždavau ir Vingio parke, ir nuo Tauro kalno. Kalnų slidėmis Lietuvoje nešliuožiame – čia mažoki kalnai“, – teigė Renata.