Ištarti paskutinį „sudie“ atvyko ir dainininkas Radžis Aleksandrovičius (35 m.). Vitaliją jis prisiminė kaip itin smagią, talentingą asmenybę.
„Ją visuomet prisimenu kaip linksmą, smagią, charizmatišką, turinčią Dievo dovaną – balsą. Ji buvo smagus žmogus. Per tiek metų niekada nebuvo jokių pykčių ar nesusikalbėjimo. Ji visuomet suprasdavo. Sunku rinkti žodžius... Esu įprastęs bendrauti su gyvais žmonėmis, jiems gražius žodžius sakyti esant gyviems. Vis dėlto, nereikia liūdėti. Ji Lietuvai paliko daug dainų. Tiek jaunimas, tiek vyresni klausys jos dainų, taip pat, kaip ir kitų, kurie jau išėjo“, – sakė atlikėjas.
Paskutinį kartą su V.Katunskyte jis bendravo prieš šias Kalėdas.
„Paskutinį kartą bendravome prieš Kalėdas, per kalėdinį koncertą. Susitikimas buvo šaunus, apie mirtį tikrai niekas nekalbėjo. Manau, jog visi žmonės, kurie jos klausė, gali tai patvirtinti. Lietuva neteko geros artistės, dainininkės, gero žmogaus. Kaip ir minėjau, pagrindinė jos dovana buvo balsas, talentas“, – užbaigė Radžis.
