Nekilnojamojo turto ekspertės N.Martinavičienės kelionė į Jungtines Amerikos Valstijas – spontaniškas sprendimas, priimtas per penkias minutes. Tačiau moteris įsitikinusi – būtent dėl to, kad keliavo be streso ir jokių lūkesčių, už Atlanto praleistas laikas buvo itin įspūdingas.
N.Martinavičienę į svečius pakvietė Majamyje įsikūrusi draugė Alma Meilutytė, o bičiulės pasiilgusi Natalija ėmė ir sutiko. Ji šypsosi – šioje kelionėje jos laukė daugybė pirmų kartų. Negana to, kad anksčiau niekada niekur nėra keliavusi viena, šįkart viena skrido, kaip pati sako, net į kitą pasaulio kraštą, o per trumpą laiką teko patirti net 6 skrydžius.
„Planą sudėliojome greituoju būdu: susitinkame Los Andžele, po keleto dienų iš ten skrendame į Las Vegasą, o Kūčių vakarą parskridusios į Majamį čia jau švenčiame Kalėdas bei sutinkame Naujuosius metus. Jei rimtai, aš nesitikėjau nieko ir net nelabai įsivaizdavau, ką pavyks pamatyti. Su drauge pasikalbėjome, kad būsime be streso, o svarbiausia – puikus laikas kartu.
Tačiau tai, kas manęs laukė, buvo tiesiog neįtikėtina įspūdžių ir vietų prasme, kiekviena diena buvo kaip stebuklas. Nieko nesitikėdama pasidaviau gyvenimui, kuris mane vedė į nuotykius“, – pasakojo Natalija.
Los Andžele draugės įsikūrė viešbutyje, esančiame aukščiausiame miesto pastate – 73 aukštų dangoraižyje moterys gyveno 50-ajame aukšte. Jos aplankė Holivudo Žvaigždžių alėją, o Beverli Hilse stebėjosi keistu jausmu – iš filmų pažįstamos vietos vertė aikčioti.
Niekada nemiegantis Las Vegasas lietuvei pasirodė kaip miestas, primenantis suaugusių žmonių žaidimų aikštelę. Šventės, pramogos, viešbučiai, kazino, pasaulio įžymių vietų miniatiūros – čia ir Paryžius, ir Venecija, ir net „Bellagio“ viešbutyje filmuotas „Oušeno vienuoliktukas“.
„Būdamos Las Vegase apsižiūrėjome, kad iš čia itin patogu nuvykti į kanjonus. Keletas valandų automobiliu, ir iš Nevados atsidūrėme Arizonoje, pasiekėme pagrindinius Didžiojo Kanjono apžiūros taškus vakaruose. Čia be galo sužavėjo „Eagle Point“ apžiūros taškas su „Skywalk“. Tai – virš Didžiojo Kanjono 1220 metrų aukštyje pakibęs tiltas stikliniu dugnu. Aštrių pojūčių mėgėjams ši vieta įspūdinga, o tiems, kurie bijo aukščio, tai –išbandymas.
Aukščio baimės neturiu, bet žengti pirmą žingsnį iššūkis buvo ir man. O tada atsivėrė vaizdai, kurie tarsi dar labiau parodo, kokiame aukštyje ir kokioje didybėje esi“, – pasakojo Natalija.
Moteris juokėsi, kad amerikiečiai verslus suka visur, tad ir čia pastebėjo – šioje įspūdingoje vietoje griežtai draudžiama naudotis telefonais ir vaizdo kameromis, visus daiktus tenka palikti seife. Tačiau ant tilto turistus pasitinka fotografas, kuris už 50 JAV dolerių mielai jus nufotografuos.
Dar vienas apžiūros taškas – „Guano Point“ – moteris pakerėjo dar labiau. Čia draugės turėjo daugiau laiko, tad ilgiau pasivaikščiojo. Vis dėlto, pasak lietuvės, jauku nebuvo – jokių apsaugų, o aštrūs skardžiai kėlė baimės jausmą.
„Ši išvyka suteikė nepaprastų emocijų ir neapsakomų jausmų mišinį – grožis, didybė ir kartu baimė nepaslysti. Juolab kad būna pranešimų, jog čia žūsta žmonės.
Vis dėlto pats įspūdingiausias momentas buvo tuomet, kai neplanuotai pasitikome saulėlydį, kuris atvėrė tokias spalvas ir vaizdus, kurie tikrai atmintyje liks visą gyvenimą. O mes tiesiog užsikuitėme, leidome sau neskubėti ir pataikėme pačiu nuostabiausiu laiku“, – džiaugėsi N.Martinavičienė.
Apie Majamį, pasak Natalijos, galima kalbėti daug ir dar daug kartų verta jį aplankyti. Naujuosius metus ji čia pasitiko įspūdingai. Fejerverkų gausa ir dangus spindėjo apie pusę valandos. Sako, per pastaruosius metus šis daugiakultūris miestas atsinaujino, išdygo dar daugiau dangoraižių, o tokius paplūdimius galima išvysti tik Majamyje.
„Šią kelionę galiu pavadinti geriausia savo kelione. Aplankiau keturias valstijas – Kaliforniją, Nevadą, Arizoną ir Floridą. Grįžau suvokusi, koks globalus pasaulis. Kiek daug galimybių, kiek daug įdomių žmonių galiu sutikti, kurie toli ir arti tuo pat metu. Grįžau labiau savimi pasitikinti, nes teko nugalėti vidinius barjerus, ir pakeitusi požiūrį į gyvenimą, pasaulį, žmones.
Ten sutikau daug draugiškų žmonių, jie nuoširdūs, tikrai be tų vadinamųjų amerikietiškų šypsenų. Pamačiau, kad nuomonės gali būti skirtingos ir tai toleruojama. Mes Lietuvoje dažnai susikoncentruojame į smulkmenas, o iš tiesų į viską galima pažvelgti plačiau ir iš šalies“, – atviravo pašnekovė.
