„Kažkada, dar mūsų dviejų pradžioje, svarstėme, kad mudviejų gyvenimų pabaigoje mums reiktų knygyno. Tuomet net nenutuokėme, kad gyvenimo pabaigos laukti nereiks. Kad atsidarysime leidyklą, pradėsime leisti Rimantės knygas, o vėliau — ir kitų autorių kūrybą. Ir kad namai mūsų knygoms atsiras kaip natūralios įvykių tėkmės rezultatas, – pasakoja Povilas, kuris, kaip tikina Rimantė, yra didžiausias jų šeimos svajotojas ir svajonių pildytojas. — Knygyno tikėjomės gyvenimo pabaigoje, bet prasidėjus karui Ukrainoje, suvokimas, koks atstumas skiria pradžią ir pabaigą, gerokai pasikeitė. Kam laukti senatvės svajonėms, jei jas galima įgyvendinti dabar?“
Kaip pasakojo Povilas, pavadinimo idėja užgimė Tailande.
„Tuo metu, kai prasidėjo karas Ukrainoje, buvome Tailande. Nuvykome į vieną didžiausių Chiang Mai šventyklų uždegti žvakių už ukrainiečių stiprybę. Vienoje iš patalpų pamatėme bemedituojantį budistų vienuolį. Jis pakvietė mus prieiti, išklausinėjo iš kur atvykome, galiausiai pradėjo laiminti sakydamas: „Appy appy, lucky lucky Lithuanian family.“ Išėjome su šypsenomis iki ausų ir jau žinojome, kad mūsų knygynas vadinsis „Appy Lucky Bookstore“.
Pora svajojo apie vietą, į kurią žmonės užsuktų ne tik knygų, norėjosi, kad visi užsukę liktų ilgesniam laikui: pabendrauti, įsikvėpti, susipažinti, paaugti. Kaip patys sako, norėjosi to kažko, kas jungtų. Ir tuo kažkuo tapo nealkoholiniai kokteiliai.
„Kol gimė knygynas, gimė ir mūsų sūnus. Atumas atsinešė ne tik besąlygišką meilę dar vienam žmogui, bet ir... pažintį su nuostabiais nealkoholiniais kokteiliais, — kvatoja Rimantė. — Laukdamasi labai aiškiai savo kailiu pajutau, kad nevartojantiems alkoholio vienintelė alternatyva yra vanduo arba nealkoholinis alus.
Ir tada, ieškodamas, kaip mane nustebinti, Povilas vieną vakarą, per mudviejų draugystės metines, namo parvežė specifinės produkcijos. Tai britų ir australų kompanija, dėl savo nealkoholinių gėrimų kokybės ir skonių sulaukusi pasaulinės sėkmės. Nealkoholinės džino, viskio, vermuto, amareto, absento ar romo alternatyvos kokteiliuose tiesiog sprogdino smegenis — negalėjau suvokti, jog tai gėrimai „be pasėkmių“.
Pradėjau juos dovanoti besilaukiančiančioms ir žindančioms draugėms, vaišinti bičiulius, kurie nevartoja alkoholio — visi buvo sužavėti. Norėjosi, kad šis gėris kuo plačiau paplistų, tad pagalvojome, kodėl knygyne neatidarius nealkoholinių kokteilių baro su klasikiniais kokteiliais tiems, kurie, kaip Povilas sako, mėgsta gerti, bet neprisigerti.“
Anot P.Miškinio-Eidukonio, idėja prekiauti nealkoholiniais kokteiliais sužavėjo ne visus.
„Idėja pasidalinau su keliais bičiuliais verslininkais ir jie, švelniai tariant, jos nepalaikė. Lietuviams reikia gerti. Tokia buvo jų argumentacija, nors pasaulinės tendencijos rodo, kad naujoji karta rūpinasi savo kūnu ir psichine gerove — renkasi turtinančias, o ne bukinančias ir agresiją keliančias patirtis bei substancijas, — pasakoja P.Miškinis-Eidukonis. — Vienas iš ženklų buvo pavadinimo parinkimas barui ir elektroninei parduotuvei. Pirma atėjusi mintis buvo „Spirited Away“ — graži metafora, įkvėpta legendinio „Studio Ghibli“ filmuko, bet pasitikrinau, ir, pasirodo, tą pavadinimą kaip tik tuo metu pasirinko pirmoji tokių nealkoholinių gėrimų parduotuvė Niujorke. Tai buvo tarsi patvirtinimas, kad einame tinkama linkme. O netrukus gimė dar geresnis, lietuviškas vardas „Ponulis Nulis“.
Jam pritarė ir Rimantė.
„Kai rankoje laikai taurę vandens, kažkodėl aplinkiniams vis dar knieti sužinoti, kodėl negeri. O šis klausimas juk ganėtinai intymus. Taip, galbūt aš vairuoju. O galbūt laukiuosi, sergu su alkoholiu nesuderinama liga, bėgu nuo praeities siaubų arba… gydausi nuo alkoholizmo, — garsiai svarsto Rimantė. — Kai rankoje – nealkoholinis Whiskey sour, Negroni ar Espresso Martini, niekam klausimų nekyla. Tai puiki priedanga nuo nepageidaujamų pokalbių! Kita vertus, knygyne jau porąkart sėdėjome su draugėmis ir jų atžalomis. Viena jų net garsiai atsiduso, kad jaučia absoliučią laimę gerdama nealkoholinį Belinni — skonis nuo alkoholinio nesiskiria, malonumas didelis, o pasėkmių jokių ir prieš vaikus negėda!“
„Tikimės, kad „Appy Lucky Bookstore“ knygynas Užupyje, taps kitokių susitikimų vieta. Susitikimų, kuriuose žmonės didesnę energijos dalį skirs ne sprendimams, kaip čia išgėrus ir kas namo parvairuos, o apie ką įdomaus ir prasmingo pabendravus. Dėl to ruošiame programą išskirtinių kamerinių renginių, planuojame paleisti savo kūrybos ir rašymo seminarus, knygų klubo prenumeratą — pasirodo, darbų išsipildžius svajonėms, nė kiek nesumažėja, — juokiasi Povilas.
„Appy Lucky Bookstore“ ir „Ponulis Nulis“ rasite adresu Užupio 24.
