Karališkoji pora valstybinio vizito metu aplankė Antakalnio kapines, kur padėjo vainiką prie paminklo žuvusiems kovose už Lietuvos Nepriklausomybę, dalyvavo Lietuvos ir Belgijos verslo forume, lankėsi Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke, vaikščiojo po Vilniaus senamiestį, susitiko su Vilniaus universiteto studentais.
Karaliai apsilankė ir Europos kultūros sostinėje Kaune. Pažintį su Kaunu pradėjo istorinės Prezidentūros rūmuose, kuriuose išvydo unikalų dokumentą – Lietuvos nepriklausomybės akto originalą. Vėliau aplankė M.K.Čiurlionio muziejų, pasivaikščiojo Vienybės aikštėje ir užsuko į Vytauto Didžiojo universitetą.
Viešnagės Lietuvoje metu Belgijos karalienė rinkosi savo tautiečių bei italų mados korifėjaus Giorgio Armani kūrinius. Galvos apdangalai buvo iš belgų skrybėlių kūrėjų „Maison Fabienne Delvigne“, kai kurie papuošalai bei apranga – belgų kūrėjų „Natan Couture“. Karalienė nepamiršo ir visame pasaulyje garsių belgų mados namų „Dries van Noten“. Tiesa, jos paltukas buvo iš italų „Armani Prive“ aukštosios mados kolekcijos, o vakarinis ansamblis filharmonijoje – „Giorgio Armani“ mados namų.
Karalienė Mathilde į Prezidentūrą atvyko vilkėdama žaismingą „Armani Prive“ paltuką, į kurį buvo įsisegusi devyniolikto amžiaus segę. Jos rankose – „Armani Prive“ rankinė.
Gitanas Nausėda su žmona Diana priėmimą Belgijos karaliams surengė Valdovų rūmuose. Karalienė Mathilde pasipuošė įspūdingu raudonu „Natan Couture“ apdaru, vyro mamos karalienės Paolos akvamarino auskarus bei Belgijos karalienės konsortės Fabiolos vestuvių proga dovanotą tiarą. Ši tiara – padaryta iš kaklo papuošalo ir lengvai transformuojasi bei gali būti nešiojama kaip grandinėlė.
Pagal protokolą Belgijos karališkoji pora pirmąją Lietuvos porą pakvietė į atsakomąjį renginį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Čia Mathilde vilkėjo blizgų „Giorgio Armani“ švarkelį, kainuojantį 13 500 eurų. Po juo – taip pat „Giorgio Armani“ suknelė. Prie blizgaus ansamblio karalienė derino „Giorgio Armani“ batelius ir rankinę.
Karaliai su Diana ir Gitanu Nausėdomis vaikščiojo po Vilnių, lankėsi bažnyčioje ir Vilniaus universitete.
Šv.Mykolo bažnyčioje poros apžiūrėjo ir Sapiegų mauzoliejų. Karalienės Mathildos močiutė turėjo lenkiškų šaknų – princesė Zofia Sapiega (1919–1997) buvo iš kunigaikščių Sapiegų giminės.
Pietų Belgijos karalius ir karalienė pakvietė Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen į sostinės „Stiklių“ restoraną. Pietums ir pasivaikščiojimui Mathilde vilkėjo raudoną „Natan Couture“ suknelę bei švarkelį, priderino belgų skrybėlių kūrėjų „Maison Fabienne Delvigne“ lankelį bei rankinę.
Trečiąją vizito dieną karalienė rinkosi „Dries van Noten“ suknelę bei batelius, „Maison Fabienne Delvigne“ galvos apdangalą bei „Natan Couture“ lapo formos auskarus.
Tuo tarpu pasiteiravus, kas rūpinosi mūsų pirmosios ponios stiliumi, Prezidentūros komunikacijos grupė atsakė, kad D.Nausėdienė savo įvaizdžiu rūpinasi pati, jokios tam skirtos komandos neturi.
Komandos, kuri rūpintųsi D.Nausėdienės stiliumi nebuvo nuo pat G.Nausėdos inauguracijos. Anot prezidentūros, jokie teisės aktai nereglamentuoja pirmosios ponios aprangos. Dalyvaudama oficialiuose renginiuose, vizituose, aprangą ji renkasi atsižvelgdama į įprastas tarptautinio protokolo normas.
O ką vilki mūsų pirmoji ponia buvo atskleista tik kartą – per tą pačią inauguraciją. Vakarinę aprangą tuomet jai sukūrė grafikė Jūratė Stauskaitė, Vilniaus dailės akademijos (VDA) prof. Jolanta Vazalinskienė ir VDA prof. tekstilininkė Eglė Ganda Bogdanienė. Tą kartą jos sukūrė ilgą šampaninio atspalvio vakarinę suknelę su piešiniu.
