Amerikiečių aktorė Julianne Moore (61 m.) sako norinti senti kuo natūraliau. Ji atsisako plastinių operacijų ir geriau vengia cukraus, alkoholio, daro jogos pratimus, naudoja kremus su apsauga nuo saulės.
Buvęs modelis, amerikiečių aktorė Andie MacDowell (64 m.) dabar neslepia savo žilų plaukų ir atrodo nuostabiai. „Manau, kad savo grožio neprarandu, tik jis su metais keičiasi. Tai – natūralaus proceso dalis“, – įsitikinusi A.MacDowell.
Aktorės nuomone, visuomenė privalo keisti požiūrį į senėjimo procesą.
Holivudo žvaigždė, Auksinio gaublio laimėtojas, „Oskarui“ nominuotas Bradas Pittas (58 m.) atrodo šauniai ir seksualiai. Nors jis paveldėjo gerus genus, naudoja botokso injekcijas ir užpildus smulkioms, vidutinėms ir gilioms raukšlėms mažinti, veido kontūro korekcijoms. Kadaise turėjęs alkoholio priklausomybę, šios blogybės jau atsikratė.
Danijos sosto įpėdinio princo Frederiko (54 m.) žmona princesė Mary atšventė 50-ąjį gimtadienį. Australei patinka aktyvus gyvenimo būdas, ji daug dėmesio skiria sveikai mitybai. Nuo jos veido niekada nedingsta šypsena, nes jau daug metų ji laiminga su savo sutuoktiniu Frederiku.
Britų muzikos grupės „The Rolling Stones“ lyderis Mickas Jaggeris (79 m.) – puikios fizinės formos. Scenos žvaigždė vengia alkoholio, valgo daug daržovių ir sportuoja. Kasdien – pilatesas, joga, jėgos ištvermės pratimai.
Modelis Christy Turlington (53 m.) netrokšta atrodyti jauniau. „Mūsų veidas – tai mūsų gyvenimo žemėlapis. Kuo daugiau matai, tuo geriau!“ – įsitikinusi amerikietė. Ji – jogos, sveiko maisto aistruolė.
Iris Apfel (101 m.) trykšta gyvenimo džiaugsmu, yra ekstravagantiška, nevengia vakarėlių ir labai užsiėmusi. Niujorko verslininkė – jaunatviškumo ikona. Ilgaamžės išvaizda ir gyvenimo būdas byloja, kad psichologinis atsparumas amžiui neleidžia pasenti.
Žvelgiant į Holivudo žvaigždę George’ą Clooney (61 m.) atrodo, kad su metais jis tik jaunėja. Žinoma, pasenti neleidžia ir du jo žavūs vaikai – dvyniai Ella ir Alexanderis (5 m.). Teigiama, kad aktorius vis dažniau naudojasi vyrams skirto botokso „Brotox“ injekcijomis.
Britų aktorė, „Oskaro“ laureatė Helen Mirren (77 m.) į savo amžių žvelgia išmintingai: „Mama man patarė: nesirūpink dėl to, kad sensti. Priemonės, kurios padės nugalėti amžių, tik tau pavaldžios.“
Atitolinti senatvę? Mielai! Bet ar tai apskritai įmanoma? Tai, kad dabar viskas pasiekiama, atskleidžia vadinamoji „Longevity“ („ilgaamžiškumo“) medicina.
Kas nenorėtų gyventi ilgiau ir būti visiškai sveikas, džiaugsmingas ir patirti tik teigiamų emocijų? Dėl naujų tyrimų ir iš jų gautų išvadų šis klausimas rūpi daugeliui žmonių, ekspertų ir įžymybių.
Vokietijos televizijos laidų vedėja, rašytoja Nina Ruge (65 m.) jau daugelį metų domisi ilgaamžiškumo tema.
„Jau maždaug prieš 20 metų labai daug sužinojau apie sveiką ilgaamžiškumą, kai su puikiu profesionalu, vidaus ligų gydytoju, parašiau knygą „Ilgiau jauni ir sveiki su Nina Ruge“. Dabar molekulinė, ląstelių biologijos sritys ir biotechnologijos pažengė daug toliau“, – sako N.Ruge.
Naujausioje savo knygoje vokiečių žurnalistė vėl nagrinėja senėjimo temą, kartu su 25 ekspertais pateikdama išsamią praktinių galimybių apžvalgą, kaip sako N.Ruge, amžiaus nulemtų ligų nustūmimą nuo lovos karšto.
Tokia vokiečių rašytojos, žurnalistės išvada pateikiama ir jos naujausios knygos pavadinime „Atjauninimas yra galimas!“ („Verjuengung ist moeglich!“). Klausimai, į kuriuos gilinasi N.Ruge, visada rūpėjo žmonijai: koks mūsų fizinio susilpnėjimo greitis įrašytas į genus, ar galime sau daryti poveikį, kaip greitai ar pamažu senti?
Ar yra gyvenimo būdas, kuris jaunina, grąžina jaunystės jėgą, sveikatą, koks maisto papildų, gal net šiuolaikinės pakaitinės hormonų terapijos moterims klimakteriniu laikotarpiu poveikis? Ar atsakymai į šiuos klausimus pa-grįsti moksliniu požiūriu? Atjaunėjimas – medicina ar prabanga?
Visa tai beprasmis dalykas, kvailiojimas – taip gali manyti ne vienas. Ir kodėl nesusitaikyti su senėjimu, juk su metais tampame ir turtingesni – įgyjame gyvenimo patirties, išminties ir nevaržomi jokių įsipareigojimų.
Psichikos sveikatos požiūriu amžius gali turėti tam tikrų privalumų, bet dėl fizinės savijautos jau anksti pradedama leistis nuo kalno. Pirmieji silpnumo požymiai pasireiškia jau nuo 25 metų ir juos lemia mūsų egzistencijos šaknys – ląstelės.
Molekuliniai biologiniai tyrimai atskleidė, kad protingas ir itin sudėtingas ląstelių būklės valdymas metams bėgant atlygina daugeliu teigiamų rezultatų.
Sulaukus 60, 70 metų daugelis organizmo funkcijų išklysta, vaizdžiai sakant, iš teisingo kurso, tuomet pasireiškia senatvės ligos. Dažnai ne viena, o kelios vienu metu.
Žinoma, trokštame ne to, o ilgo ir sveiko gyvenimo. Norime sulaukti galbūt 90-ies be ilgos ligos, kuri prikausto prie patalo, greitos mirties. Būtent tai yra „Longevity“ medicinos – ilgaamžiškumo tyrimo tikslas. Siekiama ne amžinos jaunystės, bet ilgesnės sveiko gyvenimo trukmės.
JAV, Singapūre, Kinijoje, Izraelyje, Didžiojoje Britanijoje šiuo metu investuojamos didžiulės sumos, kad būtų sukurta veiksminga ilgaamžiškumo strategija ir terapijos.
Bet kuo jau galime naudotis? Mokslinėmis studijomis paremtomis, patikimomis žiniomis, ką jau dabar galime daryti, kad ilgiau gyventume sveiki.
Svarbiausias gyvenimo būdo veiksnys – sveika mityba, antrasis, turintis didelę reikšmę, – fizinis aktyvumas, kuris neįsivaizduojamas be jėgos ištvermės treniruočių. Be to, iš gausybės maisto papildų pasirinkti būtiniausius. Nereikia pamiršti, kad svarbu ir visavertis – geras, ramus – miegas.
Bet kokiu būdu galima išmatuoti, kas atjaunina ar bent jau atitolina senatvę? Biologinį žmogaus amžių nurodo vadinamasis epigenetinis laikrodis – DNR žymenų, kurie keičiasi senėjimo proceso metu, visuma.
Epigenetinis laikrodis atspindi funkcinę organizmo būklę, gali viršyti realų amžių ir nuo jo atsilikti. „Man padarė du testus – vieną iš seilių, kitą – iš kraujo mėginio. Abu parodė, kad biologiniu požiūriu esu septyneriais metais jaunesnė, nei pase nurodytas tikrasis mano amžius – 65-eri“, – sako N.Ruge.
Ar gyvenimo būdo pokytis, maisto papildai ir pakaitinė hormonų terapija iš tikrųjų duoda naudos, per ilgesnį laiką parodo epigenetinis laikrodis.
Kokią paslaptį slepia žmonės, kuriems pavyko biologinio laikrodžio rodykles pasukti atgal? Nieko stebuklingo, sako žurnalistė, rašytoja N.Ruge. Ji įvardija tris veiksnius – mitybą, fizinį aktyvumą, maisto papildus. Į šiuos veiksnius vokietė jau daugiau nei 20 metų orientuoja savo gyvenimą.
Ilgaamžiškumo ekspertai teigia, kad iki 80 proc. maisto turi sudaryti daržovės. Tai patvirtina ląstelių biologiniai tyrimai. Jie suteikia daug žinių, kodėl daržovės tokios būtinos sveikai ląstelių būklei ir būtent kokios turi daug regeneruojančių veikliųjų medžiagų.
Tuose pasaulio regionuose, kur žmonės gyvena ilgiausiai ir sveikiausiai, 80 proc. mitybos sudaro augalinės kilmės produktai. Jie turi mažai cholesterolio, bet didelį skaidulų kiekį, antioksidantų ir kitų maistinių medžiagų, kurios palaiko stiprią imuninę sistemą.
Šių vietų žmonės suvartoja daug pupelių, kurios turtingos skaidulų, baltymų, angliavandenių.
Bet ir mityba, kurios iki 80 proc. sudaro daržovės, duos mažai naudos, jei likusieji 20 proc. bus saldūs valgiai ir gėrimai, balta duona. Reikia vengti cukraus, mėsos, pirmiausia raudonos mėsos rūšių ir ypač pastaruoju metu vis dažniau prekybos centruose paklausių smarkiai perdirbtų maisto produktų. Juos apdorojant žūsta daug vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Dieta, geresnė atmintis, regėjimas – šiais ir daugeliu kitų atvejų gali pagelbėti maisto papildai. Bet jie nėra priemonė nuo visų ligų ar negalavimų ir negali pakeisti subalansuotos mitybos. Netikslingas maisto papildų vartojimas gali ne tik neturėti teigiamo poveikio, bet ir pakenkti sveikatai.
Maisto papildų nereikėtų pirkti savo nuožiūra, neįvertinus, ar jie reikalingi ir tinkami. Būtina pasikonsultuoti su specialistu dėl jų būtinumo ir dozės. Pernelyg didelis jų kiekis gali sukelti nemalonų šalutinį poveikį. Išleisite daug pinigų, o naudos – jokios.
Ir toliau svarbūs lieka klasikiniai papildai – vitaminai D, B12, folio rūgštis, mineralinės medžiagos ir omega-3 riebalų rūgštys.
N.Ruge įsitikinusi, kad po poros metų medikamentai, kamieninių ląstelių ir genų terapija, kraujo valymas ir dar daugiau metodų atvers visiškai naujus ilgaamžiškumo pasaulius.
Bet iki tol, kol tai įvyks, privalome daryti, kas mūsų valioje, patys stengtis. Svarbiausia pakreipti savo gyvenimo būdą sveikesne linkme. Tai lems ne tik ilgaamžiškumą, bet ir visavertę gyvenimo kokybę sulaukus brandesnio amžiaus.
Daugelis per 100-ąjį gimtadienį perkopusių žmonių nurodo, kad svarbiausia jų ilgaamžiškumo paslaptis – tikėjimas. Italijoje atlikto tyrimo duomenimis, ilgiausiai gyvenantys žmonės buvo ir labiausiai tikintys.
Svarbios sudedamosios ilgaamžiškumo dalys – pozityvus mąstymas, humoro jausmas ir aktyvūs socialiniai ryšiai.
Vis daugiau žmonių pasaulyje sulaukia 100-ojo gimtadienio. Atliktų tyrimų duomenimis, šimtamečių žmonių skaičius iki 2050-ųjų turėtų padidėti aštuonis kartus!
Parengė Ona Kacėnaitė
