– Kas jus įkvepia gyventi?
– Pats gyvenimas ir suvokimas, kad vieną dieną mirsime. Kuo daugiau apie tai galvoju, tuo labiau vertinu kiekvieną akimirką. Kad ir kaip būtų gaila, visi turime galiojimo pabaigą – tai mane labiausiai įkvepia būti čia ir dabar.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Labiausiai mano dėmesį atkreips, manau, nuoširdžiai manimi besidomintis žmogus, kuriam norėsis sužinoti, kuo aš gyvenu, kokia esu. Toks tikrai sulauks ir atgalinio ryšio. Man bendravimas, nuoširdus pokalbis – viena didžiausių dovanų.
– Koks patinka patiekalas?
– Ledai. Negaliu sau leisti smaguriauti, bet puslitris „Snickers“ skonio ledų – mano kiekvieno sekmadienio malonumas. Labai tų sekmadienių laukiu ir vasarą, ir žiemą.
– Mėgstamiausias aromatas?
– „Palo santo“ lazdelių. Pasmilkau jų ir vonioje, ir kitur – man tai laikas sau.
– Geriausia gauta dovana?
– Kalėdų proga iš vaikino Tomo gautas išmanusis laikrodis.
Ši dovana mane skatina judėti, sportuoti, siekti geresnių rezultatų.
Užsidėjus jį įsijungė ir mano motyvacinė sistema, o vakare ilsėtis matant dienos rezultatus tapo dar smagiau.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– Man jis – Birutės alėja Palangoje rudenėjant. Šią alėją atradau per pirmą mūsų su Tomu išvyką dviese, iki tol šio grožio nebuvau mačiusi. Tai – mano sentimentai.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Banalu – be kavos puodelio, bet būtinai lovoje. Ryte pasidarau kavos, pasiimu stiklinę vandens, grįžtu į lovą ir mėgaujuosi žiūrėdama į mišką. Taip, būna, kad ir išpilu, tai nervina, bet tai svarbi mano dienos dalis.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Judėdama. Pavyzdžiui, anksčiau po filmavimų, kurie trunka kone visą dieną, grįžusi namo virsdavau ant sofos. Dabar po darbų stengiuosi išeiti pasivaikščioti, pavažinėti dviračiu – tai puikiai išvalo galvą ir namo grįžtu visai kitaip nusiteikusi.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Psichoterapija. Lankausi pas psichoterapeutą jau keletą metų kas porą savaičių. Nors pati gebu užsiimti savianalize, dažnai pritingiu, kartais ir laiko pritrūksta. Pas psichologą jaučiuosi saugiai, žinau, kad gausiu individualaus dėmesio. Noriu paneigti mitą, kad čia tavęs tik klausoma. Man gera diskutuoti, išgirsti kitokį nei mano požiūrį. Dar kovoti su neigiamomis emocijomis padeda sąmoningas savo minčių stabdymas. Tikrai būna, kad tokios mintys nepaliaujamai braunasi į galvą, tuomet jas stabdau, nukerpu galvoje ir einu toliau. Tai dalykas, kurį nuolat turi treniruoti kaip kokį raumenį.
– Blogiausias įprotis?
– Savęs nuvertinimas nepabandžius. Kai ko nors net nepabandžiusi manau, kad man neišeis. Konkretus pavyzdys – slidinėjimas. Visada maniau, kad šis sportas ne man. Tačiau kai pabandžiau, supratau, kad man neblogai sekasi ir patinka. Tą patį maniau ir apie tenisą, kol pradėjau jį žaisti.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Jau mokysiuosi to – užsirašiau į „High Heels“ šokių pamokas! Man sporte labiausiai trūksta muzikos ir judesio. Tad čia tikiuosi gauti viską iškart. Mano vakarai, tikiuosi, bus kur kas šviesesni.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Pirma į galvą atėjo mūsų premjerė Ingrida Šimonytė. Būtų labai įdomu sužinoti, ką reiškia būti moteriai valdžioje, kaip atrodo jos laisvalaikis, kaip ji atsikrato įtampos po darbų, koks jos poilsis, kokie kasdieniai džiaugsmai. Norėčiau su ja kartu praleisti visą dieną nuo ryto iki vakaro.
– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Labai norėčiau ir toliau būti ten, kur esu. Bet jei reikia atsakyti į tokį klausimą, manau, kad galėčiau būti gera gydytoja, – esu rūpestinga, empatiška. Gal psichologė? Gal ir diplomatė, nes baigiau politikos mokslus, čia svarbu ir komunikacija.
– Kur, jei ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi?
– Ko gero, kad galėčiau tiksliai atsakyti, turėčiau apvažiuoti visas pasaulio šalis. Iš tų, kuriose jau esu buvusi, šiandien rinkčiausi Balį. Man ten patiko viskas – nuo gamtos iki maisto. Žiemą mielai praleisčiau ten.
– Drąsiausias sprendimas?
– Jis buvo ką tik, šią vasarą Maltoje, – iššokti iš laivo į Viduržemio jūrą. Pirmą kartą tai išdrįsau. Nemoku labai gerai plaukti, bet paskatino šalia buvę draugai. Jaučiau begalinį išsilaisvinimą ir milžinišką drąsą. Pasidaviau impulsui ir peržengiau savo ribas.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Ko gero, dalyvavimas projekte „Muzikinė kaukė“. Niekada nemaniau, kad galėsiu šokti ir dainuoti gyvai, iki šiol negaliu patikėti, kad tam ryžausi. Įsikūnijimas į Jennifer Lopez man buvo tikras išbandymas ir didžiausias nuotykis.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Kiaušinių ir varškės.
– Vaisiai ar saldumynai?
– Tikrai vaisiai, bet ir juos valgau nedažnai.
– Mėgstamiausias posakis?
– Kasdien sau to linkiu: išmokti paleisti praeitį, pamiršti ateitį ir gyventi mėgaujantis šia akimirka.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Knygos „Ten, kur gieda vėžiai“ ekranizacija. Neskaičiau knygos, bet filmas paliko neišdildomą įspūdį. Jautri meilės istorija veria širdį, o gamtos vaizdai užgniaužia kvapą. Gal kokius 5 kartus vos nepravirkau, o išėjus iš kino salės pasipylė ašarų upeliai. Rekomenduoju.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Vasarą kosmetikos naudoju labai mažai, rudenį kiek daugiau – tai kreminė pudra, blakstienų tušas, ryškesni lūpų dažai. Pasitikiu profesionalais, tad jei atrandu, kas tinka, tinka ilgam. Neeksperimentuoju.
– Meilė – tai...
– Kai tiesiog gera būti. Kai geriau būti kartu, nei būti atskirai. Kai jautiesi saugus, ramus.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Kaip draugišką, išklausantį žmogų, kuriam galima atsiverti, kuris nekritikuoja pasirinkimų, laikosi duoto žodžio ir nepalieka likimo valiai ištikus bėdai. Noriu būti vertinama kaip patikimas žmogus, juk tai – didelė vertybė.
Parengė Laura Bulvydė
