Druskininkuose kartu su vyru sportininku ir verslininku Liudu Vaisieta (33 m.) gyvenanti sporto trenerė, buvusi grupės „Kitokios“ narė neįsivaizduoja savo ryto be kavos su... riebia grietinėle. Šis ritualas toks pat svarbus kaip ir miegas aštuonias valandas, tvarkinga ją supanti aplinka. Indrė prisipažino, kad leidžia sau pasilepinti ne tik grietinėle kavoje, bet ir saldumynais. Kalorijų ji seniai nebeskaičiuoja, savęs dietomis nealina, tačiau puikiai pažįsta savo kūno kalbą.
„Esu patenkinta savimi. Maitinuosi intuityviai, sveriuosi kartą per savaitę ir puikiau save jaučiu. Turiu silpnybių, kartais su jomis kovoju, kartais pasileidžiu plaukus, bet visada grįžtu prie sveikų įpročių, kuriuos per ilgus metus išsiugdžiau. Būtent tai man padeda išsaugoti fizinę sveikatą. Juk šventa tiesa: sveikame kūne ir siela pražysta“, – šypsojosi I.Burlinskaitė-Vaisieta.
Sveika gyvensena tapo jos kasdienybe, o ne mėnesio užgaida.
Moteris įsitikinusi: kiekvienas, norintis atrasti motyvacijos, neturi linkti į kraštutinumus, o pradėti keistis nuo mažų žingsnelių.
Indrė jau ilgus metus moterims padeda atrasti teisingą savo kelią: rengia mitybos planus ir sporto programas.
Tačiau visame tame kelyje, anot moters, didžiausią darbą turi padaryti pats žmogus.
„Neužtenka vien pasisamdyti trenerį. Reikia kantriai dirbti pačiam. Aš pati pradėjau nuo mitybos plano, o ilgainiui tai virto mano gyvenimo būdu. Kaip padaryti, kad tai nebūtų trumpalaikė dieta ir kad kelias būtų lengvas ir malonus? Reikia susipažinti su savimi artimiau. Atrasti dalykus, be kurių galbūt gali apsieiti, ir, priešingai, sužinoti, be ko tikrai negali gyventi. Išgirsti save – kas teikia malonumą ir kas verčia jaustis blogai“, – kalbėjo Indrė.
– Papasakokite apie savo kelionę sveikatingumo link. Kada ir kaip tuo susidomėjote?
– Seniai, prieš gerus 10 metų. Pamenu, koncerto metu, kai dar dainavau grupėje „Kitokios“, prie manęs priėjo fitneso treneris ir pasiūlė išbandyti jėgas „Fitness bikini“ varžybose. Iššūkį priėmiau. Prasidėjo ilga kelionė tikslo link. Sportuodavau kelis kartus per dieną po keletą valandų. Tačiau sunkiausia buvo susidraugauti su mažomis ir ne itin viliojančiomis maisto porcijomis. Dieta buvo sausa. Sakau dieta, nes visą gyvenimą taip maitintis, kaip maitinausi per pasirengimą varžyboms, būtų tiesiog nerealu. Dabar nesuprantu, kam šitaip save kankinau. Šiandien grožio tame nematau, bet, kita vertus, ši patirtis atvedė mane ten, kur dabar esu.
Pasibaigus varžybų sezonui ir nejučia grįžus prie senų įpročių pastebėjau, kaip kilogramai augo tiesiog dienomis. Vaizdas veidrodyje netenkino, išbrinkęs veidas vedė iš proto. Jaučiau, kad mano kūnas pasidarė lyg kempinė, traukianti kiekvieną skysčio lašelį. Supratau varžybų periodu organizmas patyrė šoką, aš jį nualinau dietomis.
Karjerą baigiau, bet noras išlaikyti formas liko. Nors į sceną daugiau niekada ne-grįžau, bet iš sporto salės išeiti nebegalėjau. Pradėjau domėtis sveika mityba, lankyti įvairiausius mitybos kursus, baigiau kūno kultūros mokslus Lietuvos edukologijos universitete. Laikiausi savo sukurtų mitybos planų, kurie galėtų būti pritaikyti kasdieniam gyvenimui, o ne scenai. Pirmiausia viską dariau dėl savęs, kad būčiau savimi patenkinta, atrodyčiau gražiai, jausčiausi sveika ir energinga.
Patyrusi šiuos išvardintus jausmus dažnai sporto salėje sulaukdavau kitų moterų komplimentų. Vėliau – prašymų patarti, padėti pasiekti tikslų. Pastebėjau, kad patarimai išaugdavo į realius rezultatus, o tai mane džiugino ir motyvavo. Pažiūrėjau į visa tai profesionaliau, ir štai – esu moterų trenerė.
Mano manymu, tam, kad padėtum kitam žmogui, pirmiausia turi padėti sau. Tad nors šiais metais gavau kūno kultūros bakalauro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete, vertingiausia laikau tai, ką patyriau savo kailiu. To iš vadovėlių neišmoksi.
– Ar šioje sveikatingumo kelionėje yra nuklydimų, kai, regis, norisi suvalgyti ką nors neleistino arba patingėti ant sofos?
– Dažnai sulaukiu klausimo, ar man nesunku nuolat save kontroliuoti ir sprausti į tam tikrus rėmus. Ne, man nesunku, nes nėra nei rėmų, nei didelės kontrolės. Jaučiuosi atradusi raktą, kaip valgyti viską, ką noriu, ir drauge neišduoti savęs.
Nėra didelis blogis tai, ką darai retsykiais. Didžiausias blogis – neteisingi kasdieniai įpročiai. Nieko baisaus, jei kartais suvalgysi ledų porciją, bet jei šį veiksmą darysi kiekvieną vakarą gulėdama prie televizoriaus, pagalvok apie viso to pasekmes...
Mano mityboje nėra jokių kraštutinumų. Valgau viską – ir cukrų, ir miltus, ir bulves. Cukrų – gana dažnai, tai yra didžiausia mano silpnybė. Miltus – bent kartą per savaitę, bulves – labai retai, nes mano organizmas tiesiog jų neprašo.
Maitinuosi intuityviai, vadinasi, tada, kada noriu. Tai padeda atrasti tą aukso vidurį. Reikia išmokti tris dalykus: jausti saiką, laiku pasakyti „stop“ ir neužkandžiauti.
Šias savybes išsiugdžiau domėdamasi sveika mityba ir ieškodama geriausio varianto asmeniškai sau. Man nėra laiko ribų, leidžiu sau valgyti nors ir vienuoliktą valandą vakaro, jei labai noriu. Tokiu atveju greičiausiai ryte dar jausiuosi soti, tad pusryčius pradėsiu gerokai vėliau nei įprastai.
Stebuklų nėra: suvalgysi daugiau kalorijų per dieną, nei sugebėjai išeikvoti, – priaugsi kilogramų. Mažiau – numesi. Kaip tai žinoti be formulių? Jausti. Tai ir darau. Valgau tada, kada išalkstu.
– Ar buvo metas, kai nesijautėte gerai savo kūne?
– Mokykloje ir studijų laikais buvau kiek apvalesnė. Tačiau ypatingo dėmesio figūrai neskyriau. Sverdavausi gana retai – kas pusmetį. Pakilusi kilogramų rodyklė taip stipriai nejaudindavo kaip dabar. Jaudindavo nebent žmonių replikos: „O, Indre, sustambėjai.“ Kadangi brendimo laikotarpiu buvau linkusi apvalėti, tokių replikų išgirsdavau dažnai. Bandydavau susiimti, kaip buvau girdėjusi esant teisinga. Iš visų kartų, kiek esu bandžiusi laikytis dietų mokyklos laikais, man pavyko tik kartą. Net pati nežinau kaip, turbūt tiesiog nevalgiau, ir puikiai pamenu, kaip svoris nuo 63 kilogramų nukrito iki 58 kilogramų. Trumpam.
– Kaip bėgant metams keitėsi jūsų įpročiai, mintys apie sveikatą, sveiko kūno suvokimą?
– Mokykloje visai neapsikroviau tokiomis mintimis, universitete man gražu buvo lieknas moters kūnas, vėliau – raumeningas, dabar – sveikas.
Anksčiau man svarbiausia buvo ryškus pilvo presas, o dabar man norisi, kad kūnas turėtų moteriškesnes formas, sveiką, elastingą odą, elegantišką taliją.
Anksčiau ėjau į kraštutinumus ir tiesiog nevalgiau, kad būčiau liekna, dabar maitinuosi sveikai, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų. Anksčiau siekiau trumpalaikio žaibiško efekto ir pasirodymo scenoje su fanfaromis, o dabar noriu ilgalaikio rezultato, nenuklystant už sveiko proto ribų.
Iš esmės viskas keitėsi daugybę kartų. Ir dabar jaučiu, kad yra kur tobulėti visomis prasmėmis.
– Tikriausiai per tiek metų domėjimosi sveika gyvensena į parduotuvę einate žinodama, kokius maisto produktus pirksite. Ko galima rasti jūsų šaldytuve?
– Su vyru turime tam tikrų apsipirkimo įpročių, kuriuos drąsiai galėčiau rekomenduoti skaitytojams. Puikus būdas nevalgyti nesąmonių – jų tiesiog neturėti savo namuose, jų nepirkti. Maisto prekių parduotuvėje lankausi gana dažnai, tačiau perku tik būtiniausių produktų, kuriuos mudu su vyru valgome kasdien: mėsos, žuvies, kiaušinių, ryžių, grikių, daržovių, vaisių, riešutų, grietinėlės į kavą. Tai beveik visi mums reikalingi baziniai produktai, su kuriais laisvai galime išsiversti.
Šokoladą ir kitus gardumynus perkame tik tada, kai nusprendžiame valgyti. Jokių šešių porcijų ledų į šaldiklį, jokių sausainių, jei netyčia ateitų svečiai, ir jokių bulvių traškučių, „nes akcija“.
Perkame tik tiek, kiek leidžiame sau suvalgyti vienu kartu. Parduotuvės kasos darbuotoja ne kartą yra į mane keistai pažiūrėjusi, kai krepšelyje pamatė tik keturis mažyčius saldainius. Bet aš niekada nepirksiu viso maišo sveriamų saldainių, jei leidžiu sau suvalgyti kelis.
Šis įprotis atsirado be plano, tiesiog apsigyvenus ir pradėjus bendrą buitį kartu su Liudu. Tad jau supratote: užsukę pas mus į svečius būsite pavaišinti gardžia balinta kava, bet be sausainių.
– Kas dar, be sporto ir tinkamos mitybos, jums padeda jaustis sveikesnei, žvalesnei?
– Miegas. Jei neišsimiegu, griūva visa diena: esu pavargusi, nėra nuotaikos, jaučiuosi prastai. Miegas man svarbiausia tiek kalbant apie sveikatą, tiek apie išvaizdą, tiek apie energiją. Mano vyras kuo puikiausiai jaučiasi išmiegojęs 5–6 valandas, o man būtinai reikia aštuonių, antraip jaučiuosi nedarbinga.
Turiu tam tikrų gero ryto įpročių, kurie man padeda pradėti dieną kupinai geros nuotaikos ir energijos. Liudas dažniausiai keliasi pirmas, tad aš turiu jam gana moterišką prašymą pažadinti mane švelniai, be triukšmo, garsios muzikos ir durų trankymo. Atsikėlusi iš lovos pirmiausia atskleidžiu visas užuolaidas, tada pakloju lovą. Miegamasis turi būti šviesus ir tvarkingas. Tik tada man ramu, nepatiriu streso dėl išmėtytų daiktų ir sujauktos patalynės. Tuomet einu į dušą, o po vonios procedūrų laukia pusvalandis sau su kava. Kava būtinai turi būti su grietinėle. Jei nutinka taip, kad atsidarau šaldytuvą, o grietinėlės nėra, žinoma, katastrofa. Geriau paaukoju 10 minučių ir nuvažiuoju iki parduotuvės, nei kenčiu rytą be jos. Po kavos ritualo pereinu prie jau suplanuotų darbų. Jei man tenka kur nors važiuoti, apsirengiu iš vakaro suruoštais ir išlygintais drabužiais. Jei ne, tvarkingai apsirengiu ir susišukuoju namų atmosferai.
Rytas man turi būti ramus ir harmoningas, todėl aš kaip įmanoma stengiuosi jam ruoštis iš vakaro. Jei rytas įtemptas ir keliantis stresą, visa diena tokia bus.
Beje, dar vienas svarbus ritualas, kuris man padeda jaustis gerai bėgant dienai, – jaukūs pusryčiai, pietūs, vakarienė. Svarbu ne tik tai, ką valgau, bet ir kokioje aplinkoje tai darau. Man maistas yra per didelis malonumas ir per daug svarbus, kad aš galėčiau jį paskubomis sukimšti tiesiog automobilyje arba valgyti kažką tvarkydama namie. Viskam turi būti savas laikas. Jei esu užsiėmusi, aš geriau pakentėsiu, pirma susitvarkysiu reikalus, o tada ramiai prisėsiu ir pasimėgausiu kiekvienu kąsniu.
– Kokius svarbiausius žingsnius išskirtumėte norint atrasti sveiką gyvenseną? Ar yra taisyklių, kurių privalu laikytis?
– Pradėkite nuo suplanuotos mitybos ir sporto. Taip bus paprasčiausia. Ilgainiui imsite labiau save pažinti, suprasite, kas gyvenime teikia didžiausią malonumą, o kas jums yra kančia.
Išbandykite daugiau skirtingų sporto šakų. Man patinka kūno rengyba, o jums gal patiks tenisas, futbolas ar tiesiog lengvi kardiopratimai ryte. Žingsnis po žingsnio savęs pažinimo link, ir atrasite tai, kas būtent jums tinka labiausiai. Nebijokite žengti to pirmo žingsnio, nebijokite išbandyti skirtingas treniruočių programas ir skirtingus planus. Eksperimentuokite ir mėgaukitės tuo, ką darote. Nėra visiems tinkančios vienos taisyklės. Yra jūsų taisyklės.
– Pastaruoju metu atrodote labai pasikeitusi: kitokia šukuosena, kitoks stilius. Iš kur semiatės idėjų kurdama savo įvaizdį?
– Suplanuotai pakeičiau šukuoseną. O visi kiti dalykai atėjo savaime. Nežinau nei kada, nei kodėl, nei kas pastūmėjo, bet pastaruoju metu sulaukiu pagyrų dėl pasikeitusio įvaizdžio, ir tai mane išties džiugina. Gal tiesiog, kaip ir viskam gyvenime, atėjo laikas?
