Šis sportas prieš daugelį metų sudomino prodiuserį Martyną Tylą (50 m.). Tuomet dar Majamyje su bičiuliais riedučių sportą išbandęs žinomas vyras jo nepamiršo ir pasivažinėjimus tęsė Lietuvoje.
„Tai puiki sporto šaka, kur kas sveikesnė negu bėgimas. Galbūt man kai kas paprieštaraus, bet kineziterapeutai sako, kad tai sveikiau, nes nėra apkrovos sąnariams. Tai labai svarbu, – šyptelėjo prodiuseris. – Deja, bėgimui šio sporto prilyginti negalime, bet tikiuosi, kad ilgainiui važinėjimas riedučiais mūsų šalyje bus ne mažiau populiarus. Per karantiną daugelis ieškojo veiklos lauke ir, kiek žinau, riedučių paklausa labai išaugo.“
Rugpjūčio pradžioje M.Tyla dalyvavo po dešimties metų pertraukos Širvintose vykusiame riedučių maratone. Tapti maratono dalyviu jam pasiūlė „LT STRIDE“ komanda. Tai mėgėjų ir profesionalų komanda, su kuria jis kartais pavažinėja ir pasitreniruoja.
Pirmą kartą tokio tipo varžybose debiutavęs prodiuseris pademonstravo puikų rezultatą – 22 kilometrų pusmaratonį įveikė pirmas. Paklaustas, ar norėtų laimę išbandyti užsienyje vykstančiuose maratonuose, prodiuseris atsakė niekuomet nesakantis „ne“.
„Maratonai vyksta ir Lenkijoje, ir kituose Europos miestuose. Be abejonės, dalyvavimas svetur priklauso nuo darbo galimybių ir nuo laiko. Dažniausiai maratonai vyksta savaitgaliais, o man savaitgaliais tenka būti darbo reikalais renginiuose, bet niekada nesakau „ne“.
Be abejonės, kai pradedi gerai važiuoti, visuomet norisi ko nors pasiekti ir suteikti sau dar didesnį malonumą. Mano manymu, yra du keliai – arba greičiau važiuoti, arba pradėti atlikti triukus“, – įžvalgomis dalijosi vyras.
Mažiausiai tris kartus per savaitę riedučiais į gatves išvažiuojantis M.Tyla tai daro ne tik su bičiuliais ar riedučių entuziastų komandos nariais. Būna, kad draugiją jam palaiko ir mylimoji Neringa Zeleniūtė. Dažniausiai juodu važinėja šalia Molėtų plento, Pagiriuose ir Vingio parke.
Vilniaus apylinkėse riedučiais važinėjantis žinomas vyras pastebi, kad pėstieji vis dar nepaiso ženklų ir vaikštinėja dviračių takais.
„Be abejonės, Vingio parke vakarais be galo pavojinga važinėti – ten vaikšto daug pėsčiųjų. Jie tai daro ir dviračių takais. Deja, bet turiu pripažinti, kad pas mus dviračių takų kultūra nėra suprantama.
Kai važiuojame, esame pasiruošę naudoti garsinį signalą, kad nesusidurtume. Ir dviratininkai bei riedutininkai turi elgtis kultūringai, kitaip – neišvengiamas susidūrimas. Greitis didžiulis, tad bet koks griuvimas nebūtų malonus“, – teigė jis.
Visiškai atsipalaiduoti važiuojant riedučiais M.Tyla nerekomenduoja, nes tai gali baigtis griuvimu. Pasak žinomo prodiuserio, visuomet važinėjant riedučiais reikia galvoti ir pamatuoti savo veiksmus. O norinčius, tačiau nedrįstančius stoti ant riedučių jis ragina tai padaryti tuojau pat.
„Siūlyčiau visiems, kam per 35-eri, mesti bėgiojimą ir stoti ant riedučių. Bijoti niekada nereikia. Tų, kurie bijo parvirsti, norėčiau paklausti, kiek kartų jie griuvo, kai išmoko vaikščioti...
Iš pradžių bus juntamas raumenų skausmas, tačiau vis dažniau važiuojant tai virs malonumu, o vėliau visai nebeskaudės. Reikia nusiteikti, daryti tai reguliariai, nepersistengiant, o vėliau išsikelti klausimą apie tikslus“, – su šypsena pokalbį baigė M.Tyla.
