Žinia apie naują gyvybę po širdimi, Gintarės Eimantaitės-Armalės gyvenime pakeitė daug ką, tik ne mitybą. Ne kartą girdėjusi raginimų valgyti už du, nes taip esą daro dauguma besilaukiančių moterų, buvusi laidų vedėja liko ištikima savo įsitikinimams.
„Kūnas – ne šiukšliadėžė, o tu esi tai, ką valgai. Manau, kad nėštumo metu mityba reikia rūpintis dar labiau. Kuo vertingesnį maistą rinksis mama, tuo sveikesnis augs jos mažylis“, – trumpalaikis maisto teikiamas malonumas su ilgalaikėmis pasekmėmis G. Eimantaitės-Armalės nesuviliojo.
Ne vienerius metus praktikuojanti vegetarinę mitybą, Gintarė toliau valgė daug daržovių ir netgi atrado naujų, įdomių receptų, kuriais paįvairino savo racioną. Nors niekada nepiktnaudžiavo greituoju maistu, nėštumo metu žinoma moteris jo visiškai atsisakė.
Padaryti tai esą buvo nesunku, nes šėlstant hormonams jau po pirmųjų picos, burgerių ar torto kąsnių ją imdavo pykinti. Su nėščiųjų užgaidomis, kai vidurnaktį vyrams tenka ieškoti marinuotos silkės su svogūnais, sviestinių sausainių ar pyrago su marcipanais, Gintarė taip pat nesusidūrė.
„Noriu čia ir dabar“ būna ne tik nėštumo metu, bet paprasčiausiai sau neleidi. Tai kodėl turėtum leisti besilaukiant? Jei gulėsi ant lovos ir galvosi, ką čia dar galėtum suvalgyti, ne tokių minčių šaus į galvą. Žodžiu, vyrui naktį neteko važiuoti ieškoti dangiškų migdolų“, – G. Eimantaitė-Armalė neslėpė, vienintelis dalykas, kurį jai teko patirti nėštumo pradžioje, tai – padidėjęs apetitas.
Tais kartais skrandį moteris apgaudavo papildoma vandens stikline, arbatos puodeliu, dubenėliu vaisių ar daržovių.
Iki pat nėštumo pabaigos Gintarė nesiliovė vaikščioti į sporto salę. Lankė nėščiųjų jogą. Besibaigiant antrajam trimestrui, aktyvų gyvenimo būdą propaguojanti moteris įveikė 5 km nuotolį Kauno maratone. Tiesa, likus vos mėnesiui iki gimdymo, bėgimo batelius ji buvo priversta padėti į šalį.
„Mano supratimu, nėštumas nėra liga, todėl reikia judėti, sportuoti ir stiprinti kūną. Juk jam tenka toks didžiulis krūvis – augantys kilogramai, kintantis svorio centras“, – G. Eimantaitė-Armalė džiaugėsi, ne karto per devynis mėnesius nepatyrusi nugaros skausmo.
Priešingai, tryškusi energija ir gera nuotaika. Besilaukdama Gintarė priaugo 12 kg. Daugiau nei pusės jų neteko dar ligoninėje. Liko 3,5 kg, kurių, anot žinomos moters, ji nesunkiai atsikratys be jokių alinančių dietų. Svarbiausia priimti save su visais esamais kūno pokyčiais ir nesitikėti greitų rezultatų – devynis mėnesius augęs svoris, per savaitę juk nenukris!
„Pagimdžius išsiskiria laimės hormonai, todėl priimi save tokią kokia esi. Bet po to, atsiduri akistatoje, kad tuos likusius kilogramus reikės numesti. Pamenu, po savaitės laiko nuėjau į sporto salę ir pradėjau atsargiai sportuoti. Po mėnesio prisidėjo ir teniso treniruotės. Judėjimas yra gera reabilitacija ne tik kūnui, bet ir mintims. Jis padeda prasiblaškyti ir suteikia daugiau jėgų kasdienėje veikloje“, – G. Eimantaitė-Armalė prasitarė, kad iki visiškos pilnatvės beliko sulaukti, kada daktarė uždegs žalią šviesą bėgimui, kuris jai teikia ypatingą malonumą.
