– Kas jus įkvepia gyventi?
– Žmonės, jų bendrystė – tai, mano galva, gražiausias dalykas. Ir, be abejo, muzika.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Nekreipti dėmesio. Kai nuo tavęs bėga, tu vejiesi, ir atvirkščiai.
Nemėgstu įkyrių žmonių, kuo žmogus paprastesnis – tuo man įdomesnis.
– Koks patinka patiekalas?
– Esu visiška tartaro gerbėja – tuno su kaparėliais, lašišos. Mėgstu ir šukutes, krevetes.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Pirmasis, šovęs į galvą, – šokolado, esu priklausoma ir nuo šokolado, ir nuo jo kvapo.
Dar – pačiulių, bergamočių, kavos, cinamono. Kvapas man svarbus, namuose visada pasidedu kvapų.
– Geriausia gauta dovana?
– Dukters Ugnės piešinys: mama su dukra, besilaikančios už rankų. Abi susikibusios plačiai šypsomės.
Jei kalbame apie materialias dovanas, moterims visada geriausia dovana yra deimantai, manoji – deimantų vėrinys.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– ...jis yra tam tikrą akimirką. Viskas susideda iš akimirkų – jos mane pakylėja į rojų.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be muzikos ir bendravimo, draugystės. Tai vienas svarbiausių dalykų tarp artimų žmonių ir man – vienas prasmingiausių.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Tai meditacija, šokoladas ir pasivaikščiojimai vienai.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Knygos, žinios. Kuo daugiau žinai, tuo daugiau gali sau padėti.
Kuo gyvulys skiriasi nuo žmogaus? Žmogus gali pagalvoti ir nuspręsti, kaip pasielgti. Gyvulys vadovaujasi instinktais.
– Blogiausias įprotis?
– Prisikimšti daug šokolado. Vietoj pietų arba vakarienės. Stengiuosi valgyti juodąjį.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Visko. Mokyčiausi visą gyvenimą. Labiausiai mokausi ir man įdomu nuo vaikystės psichologiniai dalykai. Norėčiau užsienyje gerame universitete pasimokyti psichologijos.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Dainininkę Larą Fabian. Man ji atrodo įdomi ir kaip žmogus, ir kaip dainininkė. Gili kaip moteris. Ji mano dievaitė. Tikrai rasčiau ko jos paklausti.
– Jei nebūtumėte ta, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Profesijų yra labai įdomių – mane viliotų psichologės, gydytojos, fotografės darbas.
– Kur, jei ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi?
– Be kalbų – Italijoje. Man ir astrologė Palmira sakė, kad mano šalis – Šiaurės Italija. Ten jaučiuosi kaip namie, man ten patinka ir oras, ir maistas, ir žmonės – viskas.
– Drąsiausias sprendimas?
– Išvažiuoti tą pačią dieną į Švediją įrašinėti naujos dainos nieko nesusiruošus. Gelbėti skęstančią draugę. Kai tai nutinka, nėra kada spręsti – imi ir darai. Drąsiausias sprendimas iš esmės – pasakyti sau, kad turi tai daryti čia ir dabar.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Jų nemažai, daugelis, matyt, scenoje. Kartą arenoje išėjau į sceną prieš tūkstančius žmonių ir pradėjusi dainuoti supratau, kad mano mikrofonas išjungtas.
Operatorius tiesiog pamiršo, eilutę kitą teko padainuoti be jo.
Pamenu, dainuoju ir mintyse keikiuosi, suprantu, kad niekas manęs negirdi. Galvojau, kaip čia nesprogti iš pykčio.
Arba kai man, dainuojančiai gyvai, įteikė butaforinį mikrofoną.
Arba kai koncerte nepažįstamas vyras užbėgo ant scenos ir stipriai mane suspaudė glėbyje – ne juokais išsigandau.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Šokolado. (Juokiasi.) Jogurto.
– Vaisiai ar saldumynai?
– Ir tai, ir tai.
– Mėgstamiausias posakis?
– Viskas praeina.
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Naujausia skaityta – Lao Czi, Don Meno ir Vasilijaus Lenskio „Išminties kelias“. Mėgstu psichologines knygas.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Šiuo metu „Sensai“.
– Meilė – tai...
– Darbas. Abiejų. Endorfinų nevadinu meile.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Taip, kaip jiems atrodo.
Laura Bulvydė
