Ramino tik viena aplinkybė
„Prašiau, kad leistų ir man pavairuoti mašiną, bet jau pamiršau, kaip valdyti transporto priemonę, kai pavarų dėžė yra mechaninė“, – po pasivažinėjimo Kelmės apylinkėmis kartu su sportininku Justu Simaška šmaikštavo pašnekovė.
Visgi, dainininkė pripažino, kad matant aštrius posūkius, pakėlės augmeniją bei nežinant trasos, ne kartą buvo aplankiusi ir nerimastinga mintis dėl galimo incidento. Bet ją, kaip ir S. Skambiną, ramino tai, kad automobilio pilotas yra patyręs žmogus, o jie važiuoja ne lenktynėse, o pramogai skirtu keliu.
„Yra vengiančiųjų adrenalino, o man atvirkščiai – jis labai patinka. Esu dalyvavusi mėgėjiškose lenktynėse, tik jos buvo visai kitokios – ne kaimų keliais ir ne lenktyniniu bolidu“, – pasakojo D. Virbilaitė.
Tuomet prizinę vietą laimėjusi mergina nustebo, kai sportinės šventės vedėjas paklausė, kiek laiko ji turi vairuotojo teises.
„Sukuždėjau jam į ausį, kad teisių neturiu ir nežinojau, jog jų reikėjo, tai kalbėtojui teko sumaniai nukreipti temą nuo savo klausimo“, – su šypsena situaciją prisiminė dainininkė.
Lenktyninių automobiliu, bet kitokia kelio danga, S. Skambinas yra važiavęs anksčiau. Tačiau, jo teigimu, tai visai kitokie potyriai.
„Turi pasitikėti žmogumi ir ne kitaip. Iš pradžių buvo tikrai nejauku – viskas greitėja, keičiasi. Net norėjau užmerkti akis, bet nepadariau to suprasdamas, kad tada daug prarasiu ir praleisiu tai, ką turiu pamatyti“, – sakė S. Skambinas, dėl automobilio gedimo pasimėgavęs tik puse „Rally Taksi“ maršruto.
Patikrinta laiko
Galimybę patirti kitokį važiavimą turėjo visi, stebėję bendrą, dvi dienas trukusį Lietuvos ir Lenkijos ralio čempionatų etapą „Rally Žemaitija 2022“, kuriame startavo 84 ekipažai iš aštuonių šalių. Lenktynių organizatoriai jiems paruošė 114 kilometrų ilgio trasą, padalintą į 14 greičio ruožų.
„Rally Žemaitija 2022“ trasų architektas bei saugumo viršininkas Edvinas Vašteris, pasakodamas apie antrojo Lietuvos ralio čempionato etapo ypatumus, prieš lenktynes atviravo, kad šįkart greičio ruožai buvo dėliojami pagal pasiteisinusį algoritmą.
„Mes po kiekvienų varžybų stengdavomės sulaukti atgalinio ryšio ir sportininkų vertinimų apie trasas, jų būklę važiuojant antrą kartą, dangos pokyčius po smarkesnio lietaus ir daug panašių dalykų. Kadangi šiais metais po „Rally Žemaitija“ vėliava lenktynės vyko devintą kartą, kaip ką kur daryti žinojome tikrai neprastai – greičio ruožai nuo buvusių ankstesniais metais skirėsi keletu modifikacijų, pakeistomis judėjimo kryptimis, naujomis starto ir finišo vietomis. Tačiau ekipažai, pas mus Kelmėje važiavę paskutinius trejus metus, turėjo jaustis kaip namuose“, – teigia E. Vašteris.
Tačiau jau dabar, laukiant dešimtųjų „Rally Žemaitija“ lenktynių, jų organizatorė „Kelmės ASK“ vadovė Ingrida Savickienė užsimena, jog po mažiau nei metų vyksiantis čempionato etapas turėtų būti kitoks.
„Tikimės, jog pavyks taip suplanuoti maršrutą, kad nė vienas greičio ruožas nesikartos“, – sako pašnekovė.
Ji pasidžiaugė, kad ralis praėjo be didesnių incidentų ar automobilių gedimų. Netgi dangus sportininkams buvo palankus ir palaistė kelius tada, kai to labiausiai reikėjo.
„Buvome paprašę ūkininkų pagalbos, nes, be vandens, dulkės žvyrkeliuose „stovi“ ir tampa tikru iššūkiu dalyviams. Tačiau to neprireikė – gamta buvo dosni“, – patikina I. Savickienė.
Akcentų įtraukė
Šiais metais į Kelmės kraštą grįžo senokai čia matyti naktiniai greičio ruožai. Tokio tipo užduotys iš ekipažų reikalauja kur kas geresnio pasirengimo ir tarpusavio pasitikėjimo, o žiūrovams dovanoja išskirtinių įspūdžių.
„Buvo kitokia patirtis ir nemenkas išmėginimas sportininkams. Kadangi vasarą temsta vėliau, į trasą buvo galima išvažiuoti tik prieš vidurnaktį. Lenktynių diena gerokai pailgėjo, o poilsio laikas buvo trumpesnis nei įprastai“, – sakė I. Savickienė.
Ji pasidžiaugė ir dar vienu „Rally Žemaitija 2022“ akcentu – motoakrobato Aro Gibiežos pasirodymu.
„Jei lietus vienu atveju buvo labai naudingas, tai kitu – visai nepadėjo. Dėl slidžios kelio dangos Aras galėjo parodyti tik trečdalį savo galimybių. Tai buvo neįtikėtina, todėl sunku įsivaizduoti, kokios emocijos virtų, jei programą jis išpildytų 100 procentų“, – kalbėjo I. Savickienė, pridurdama, jog didelių renginių metu Kelmės apylinkės pritraukia daugybę žmonių, užpildančių kavines, nakvynės vietas, lankytinus objektus.
„Mažesnių miestelių net atpažinti neįmanoma, kiek juose būna gyvybės“, – sako I. Savickienė.
Pakelti galima tiek, kiek skirta
I.Savickienė šypsosi, išgirdusi, ar jos, elegantiškos ir gležnos moters, pečiams yra ne per sunkus krūvis organizuoti vieną iš Lietuvos ralio čempionatų etapų.
„Šios misijos viena nebūčiau pakėlusi. Kai Tomas išėjo, svarsčiau, ar tęsti jo pradėtą darbą. Jei ne vyro suburtos komandos palaikymas, kažin, ar tebešvęstume ralio šventę“, – sakė I. Savickienė, po vyro mirties prieš trejus metus nusprendusi, jog „Rally Žemaitija“ turi gyvuoti.
Pašnekovė neslėpė – buvo sudėtinga, bet siekis įamžinti žinomo sportininko, savo vyro, atminimą bei sukurti tokią greičio šventę, kuri pirmiausia pateisintų lenktynininkų lūkesčius, viską nulėmė.
„Automobilių sportas man yra itin artimas, o žmonės, kurie kartu jį rengia, yra savo srities profesionalai. Man labai svarbu, kad Tomo noras Žemaitijos ralį kurti pirmiausia patogų ir įdomų sportininkams, liktų Kelmėje vykstančių lenktynių akcentu“, – patikina pašnekovė.
