Paklaustas, kas patraukė jo dėmesį, apie asmeninį gyvenimą neatviraujantis sportininkas atsakė paprastai: „Šypsena.“
Brolio vestuvių šventėje Artūras ir Ana pradėjo žvilgčioti vienas į kitą, pirmasis nepažįstamąją užkalbino A.Jomantas.
Praėjus vestuvėms juodu pradėjo susirašinėti, galiausiai susitiko sostinėje. Po kurio laiko Ana išskrido į komandiruotę, o sugrįžtančios šviesiaplaukės oro uoste jau laukė Artūras – parvežė namo.
Beveik po trejų metų ir pasipiršo.
„Buvo jos užuominų, kad metai bėga. Man jos posakis patikdavo: „Kiek aš galiu gyventi paukščio teisėmis? Kaip ir draugauju, gyvenu, tave vadinu savo vyru, o draugams turiu sakyti „draugas“. Dabar jai sakau – esi sužieduotas paukštis“, – šypsodamasis pasakojo Artūras.
Sužadėtuvių žiedą jis išrinko paprastai – anksčiau buvo paprašęs mylimosios, kad ji atsiųstų nuotrauką, koks žiedas jai patiktų, jei jis sugalvotų pirštis. Panašų ir išrinko.
A.Jomantas savęs nelaiko romantiku, tad gėles ir dovanas mylimai moteriai dovanoja retai.
Tiesa, sako, kad bėgant metams yra linkęs prisitaikyti, atsisakyti tam tikrų išankstinių nuostatų.
„Esu paprastas: gėlių nuperku, nes jai malonu. Kartais sakau: „Tu pasakyk, kada nori gėlių, aš nuvažiuosiu ir nupirksiu, arba dar geriau – duosiu pinigų, nuvažiuok ir pati išsirink – dar ne tokias nupirksiu...“
Anksčiau buvo kitaip, dabar stengiuosi, kad šalia esanti moteris būtų laiminga“, – kalbėjo Artūras.
Kai Artūras žaidė Alytaus „Dzūkijoje“, žalumoje skendinčiame mieste kartu su juo buvo ir Ana – dirbo nuotoliniu būdu.
Šeiminį gyvenimą dabar pora kuria sostinėje, kur A.Jomantas plėtoja verslą – praėjusiais metais Šeimyniškių gatvėje duris atvėrusį restoraną „Daily Grill“.
Akcininku ir vienu iš dviejų savininkų Artūras tapo praėjusiais metais. „Man patiko idėja – puiki vieta, pasibaigus dienos pietų metui erdvė virsta grilio restoranu. Buvau šioje srityje visiškai žalias – rinkau informaciją iš draugų, pažįstamų. Prašiau padėti, kas kuo galėjo. Šiandien turime naują puikų šefą, atnaujinome vakaro meniu“, – pasakojo A.Jomantas.
Sportininkas prisipažino, kad verslo pradžioje buvo ir sunkių akimirkų.
„Mėgstu rizikuoti. Pradėjome per pandemiją. Niekas nieko nežinojo, kas ir kaip bus. Pirmi mėnesiai tikrai buvo labai sunkūs – buvo dienų, kai gailėjausi, kam čia lindau. Laikas bėga, susigyveni – jau esi įlindęs, reikia suktis“, – svarstė krepšininkas.
Prisiminęs restorano veiklos pradžią Artūras pasakojo jautriai reagavęs į kritiką – pradžioje daugiausia lankydavosi draugai ir pažįstami, tad jei kas nors būdavo ne taip, skambindavo jam.
„Dabar džiaugiuosi pokyčiais – pasikeitė virtuvės personalas, jokių problemų nebėra. Ir pats lankausi rečiau – pasitikiu, ką daro dabartinis mūsų virtuvės vadovas. Tai justi – ir žmonių daugėja vakarais. Niekur kitur nevalgau – esu daug restoranų išbandęs per gyvenimą, bet pats valgau tik pas save“, – sakė A.Jomantas.
